Antinojas (žvaigždynas)
Antinojas – žvaigždynas, buvęs į pietus nuo Erelio žvaigždyno. Dabar tai pastarojo žvaigždyno dalis.[1]
Šis žvaigždynas pavadintas jauno vaikino Antinojo, imperatoriaus Hadriano mylimojo, vardu. Apie 130 m. e. m. Antinojas nuskendo Nilo upėje. Tuo metu manyta, jog jaunuolis nusiskandinęs pats, kad apsaugotų imperatorių nuo blogos lemties. Po Antinojo mirties imperatorius Hadrianas, be kita ko, jo garbei pavadino naują žvaigždyną. Jam priskirtos kelios blyškios žvaigždės į pietus nuo Erelio žvaigždyno (iki tol jos nebuvo priskiriamos jokiam kitam žvaigždynui).[1]
Ptolemėjo veikale „Almagestas“ Antinojas įvardijamas pietine Erelio žvaigždyno tąsa.[1] Anot Ptolemėjo, jį sudarė šešios žvaigždės; dabar jos įvardijamos Eta, Theta, Delta, Iota, Kappa ir Lambda Aquilae.[2]
1536 m. Antinojo žvaigždynas buvo pavaizduotas ant vokiečių matematiko ir kartografo Caspar Vopel dangaus gaublio (seniausias žinomas atvaizdas). Po keliolikos metų, 1551 m., ant gaublio šį žvaigždyną pavaizdavo Gerardas Merkatorius. Antinojas vaizduotas nešamas Erelio naguose.[2]
Šis žvaigždynas įtrauktas į Tycho Brahės 1602 m. katalogą. Kaip atskiras žvaigždynas, Antinojas buvo plačiai pripažįstamas iki pat XIX a.[2] Į 1922 m. Tarptautinės astronomų sąjungos patvirtintą oficialų žvaigždynų sąrašą Antinojo žvaigždynas nebuvo įtrauktas.[1]