Anglijos pilietinis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Anglijos Pilietinis Karas – karas, susidėjęs iš dviejų dalių, kurių pirmoji vyko nuo 1642 iki 1645 m. tarp karaliaus Karolio I ir Anglijos parlamento, antroji – nuo 1648 iki 1658 m. tarp Oliverio Kromvelio bei kariuomenės ir to paties parlamento.

Oliveris Kromvelis

Karas[taisyti | redaguoti kodą]

Anglijos pilietinis karas kontroliojamas rojalistų (raudonai) ir parlamentarų (žaliai)

Karas kilo tarp karaliaus ir parlamento šalininkų 1642 metais. Karalius Karolis I kaip ir jo tėvas Jokūbas I, manė, kad valdžią gavo iš Dievo ir tik Dievui privalo atsakyti, todėl nesutarė su parlamentu. Karolis I karaliumi tapo 1625 metais ir iškart susipyko su parlamentu dėl teisės įkalinti savo priešininkus, religijos ir mokesčių. 1629 metais paleido parlamentą ir 11 metų valdė vienas. 1637 metais Karolis bandė Škotijoje įvesti anglikonų kulto apeigas. Škotijos presbiterionai sukilo, jų kariuomenė 1640 m. užėmė dalį šiaurės Anglijos. Karolis sušaukė parlamentą prašyti pinigų karui su Škotija, bet parlamentas pareikalavo reformų. Pirmasis pilietinis kilo, kai Karolis pabandė suimti penkis veikliausius parlamento narius. 1642 m. jau visoje šalyje vyko kovos tarp rojalistų (kavaljerių) ir parlamento šalininkų (apskritgalvių). Karalius įsikūrė Oksforde, šis miestas tapo jo būstine. Iš pradžių beveik visose Anglijos grafystėse persvarą turėjo rojalistai, tačiau kai parlamentą parėmė škotų kariuomenė, tada sėkmė nuo karaliaus Karolio I nusisuko. Parlamento armija 1645 metais galutinai nugalėjo Karolio I pajėgas ir laimėjo. Po karo, Karolis buvo įkalintas Vaito saloje, bet jam pavyko pabėgti. 1648 metais kilo Antrasis pilietinis karas, tačiau 1648 metais Oliveris Kromvelis sutriuškino rojalistus prie Prestono. 1649 metais Karoliui I buvo nukirsta galva.

Oliveris Kromvelio valdymas po karo[taisyti | redaguoti kodą]

Po Karolio I nužudymo parlamentas paskelbė Angliją respublika. Valdydamas šalį, parlamentas susipyko su kariuomene, taip pat parlamentarai nuolat tarpusavyje riejosi. Parlamentarų suvaldyti Kromvelis nesugebėjo, todėl 1653 metais jis paleido parlamento likučius ir įvedė karinę diktatūrą. Vėliau jis kariavo dėl prekybos su Nyderlandais. Dėl smurtavimo ir didelių mokesčių jo diktatūra ne daug kam patiko. Po Kromvelio mirties 1658 metais šalį valdė jo sūnus Ričardas Kromvelis, tačiau jis buvo nevykęs valdovas ir kariuomenė jį nuvertė. Anglai vis dėlto nusprendė, kad reikia karaliaus, ir 1660 metais juo tapo Karolio I sūnus Karolis II.

Commons-logo.svg Vikiteka: Anglijos pilietinis karas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka