Andžejus Lipskis

Andžejus Lipskis

Herbas „Grabie“

Gimė	1572 m.
Mirė	1631 m. (~59 metai)
Tėvas	Janas Lipskis
Motina	Reginos Semiakovska

Andžejus Lipskis (1572, Liubačiuvas – 1631 m. rugsėjo 4 d., Krokuva) – ATR Romos-katalikų ir valstybinis, Lucko (1617–1623), Kujavijos (1623–1630) ir Krokuvos vyskupas (1630–1631), Karūnos pakancleris (1618–1620), Karūnos didysis kancleris (1620–1623), juristas ir istoriksas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Lipskių giminės atstovas, herbo „Grabe“ savininkas. Kalvininsto Jano Lipskio ir Reginos Semiakovskos sūnus. Buvo auklėjamas kalvinizmo dvasioje. Po mokslų Lenkijoje išvyko į užsienį. Studijavo teisę Strasburgo ir Geidelbergo universitetuose. 1592 metais gavo juristo laipsnį. Vėliau perėjo į katalikybę.

1596 metų vasarą palaikant R. Tulickiui gavo karaliaus kanceliarijos raštininko pareigybę, o taip karališko teismo asesoriaus. 1599 metais Andžejus Lipskis buvo įšventintas į šventikus.

Kaip karaliaus sekretorius (nuo 1601 metų) Andžejus Lipskis buvo pasiuntiniu į imperijos seimą Regensburge ir vykdė įvairias diplomatines funkcijas. 1602 metais jis išvažiavo į Romą, kur 1605 metų balandžio 14 d. gavo Romos kanoniškos teisės laipsnį. Grįžęs į Lenkiją tapo Gniezno ir Plocko kustošu, Krokuvos scholastiku ir kanauninku. 1617 metais jis gavo Lucko vyskupo titulą. 1618 metais Andžejus Lipskis buvo paskirtas Karūnos pakancleriu, o 1620 metais, po Stanislovo Žolkievskio mirties užėmė Karūnos didžiojo kanclerio pareigybę. 1623 metais jis tapo Kujavijos vyskupu, o 1630 metais buvo paskirtas Krokuvos vyskupu.

Juridinių vadovėlių ir knygų ir karaliaus Žygimanto III Vazos valdymo istorijos autorius. Reformatų vienuolyno Vroclaveke įkūrėjas. Vavelio katedroje perstatė Švento Motiejaus ir Švento Mateušo koplyčią (šiandien vadinasi Lipskio koplyčia), kurioje jis buvo palaidotas po 1631 metų rugsėjo 4 d. mirties.