Albioriksas (palydovas)
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas: | Holman ir kt. |
| Atrastas: | 2000 m. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė: | 16.182 Gm |
| Ekscentricitetas: | 0.4770 |
| Apskriejimo periodas: |
783 d. |
| Posvyris: | 34.207° (į ekliptiką) |
| Planetos palydovas: | Saturno |
| Fizinės charakteristikos | |
| Dimensijos: | 32 km |
| Albedas: | 0.04 |
Albioriksas, tai vienas iš Saturno palydovų, didžiausias Gališkos palydovų grupės atstovas. Jis yra pavadintas vieno iš Keltų dieviškųjų butybių garbei. Jį 2000 m. atrado astronomai vadovaujami Matthew J. Holman. Laikinas mėnulio pavadinimas buvo S/2000 S11.
Albiorikso nuotolis nuo Saturno 16 milijonų kilometrų. Priemus, kad jo albedas lygus 0.04, jo manomas diametras – 32 kilometrai. Šale esanti diagrama vaizuoja Albiorikso orbitą atžvilgiu kitų tiesiogiai judančių netaisyklingos formos Saturno palydovų. Geltonos linijos einančios nuo periapsio iki apoapsio vaizduoja orbitų ekscentricitetą.
Dėl orbitos elementų ir fizinių charakteristikų panašumo su kitais Gališkos grupės mėnuliais manoma, jog šie palydovai atsirado po didėsnio suskilimo.
Yra galimybė, kad Albiorikso paviršiuje yra krateris, kas galėtų reikšti, kad Eriapas ir Tarvas yra jo fragmentai, atsiradė po masyvaus susidurimo.
|
|||||||||||||||||||||||
