Afrikinė miegligė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Afrikinė miegligė
Afrikinė miegligė (Trypanosomosis)
Trypanosoma sp. PHIL 613 lores.jpg
Sukėlėjas: Tripanosoma
(Trypanosoma gambiense, T. rhodesiense)
Pernešėjas: Musė cėcė (Glossina palpalis)
{{{pavadinimas2}}}: {{{tekstas2}}}
Galutinis šeimininkas: Žmogus, kiti stuburiniai
Simptomai: Karščiavimas, galvos skausmas, mieguistumas, padidėja limfmazgiai, kepenys, blužnis, išberia odą
Gydymas: Medikamentinis

Afrikinė miegligė (lot. trypanosomosis) – viena iš tripanosomozių, parazitinė liga, kurią sukelia tripanosomos Trypanosoma brucei gambiense bei Trypanosoma brucei rhodesiense, priklausančios tripanosomotidų (Trypanosomatidae) žiuželinių pirmuonių būriui.

T. b. gambiense sukelia lėtinę ligos formą, paplitęs vidurio ir vakarų Afrikoje, žmonės pagrindiniai šio porūšio šeimininkai. T. b. rhodesiense sukelia ūmią miegligę. Šis porūšis dažnesnis tarp antilopių ir kitų laukinių gyvūnų. Dar vienas T. brucei porūšis, T. b. brucei, žmonėms nepavojingas, sukelia gyvūnų tripanosomozę.

Ligos sukėlėjas yra 13-39 mikrometrų dydžio, su vienu žiuželiu. Jo kūnas išlenktas, suplotas, į abu galus siaurėjantis. Gyvena kraujo plazmoje, limfoje, limfmazgiuose, stuburo smegenų skystyje, stuburo ir galvos smegenų audinyje. Minta imdamas medžiagas per paviršinę membraną. Dauginasi nelytiniu būdu, dalydamasis išilgai.

Pirmąją gyvenimo ciklo dalį sukėlėjas gyvena musės cėcė virškinimo trakte. Antrąją gyvenimo dalį praleidžia stuburinių (taip pat ir žmogaus) organizme.

Ligonis jaučia raumenų silpnumą, išsenka, apima mieguistumas, būdinga protinė depresija, gali atsirasti traukuliai. Nesigydant ligonis po 7-10 dienų miršta. Diagnozuojant tiriamas kraujas, limfmazgių ir stuburo kanalo skystis.

Trypanosoma brucei gyvenimo ciklas