Admiraliteto kolegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Admiraliteto kolegija (rus. Адмиралтейств-коллегия) – aukščiausias karinio jūrų laivyno valdymo organas Rusijos imperijoje 1718–1802 m.

Kolegija sudaryta 1717 m. gruodžio 11 d. Petro I įsaku vykdant centrinių valdymo organų reformą. Ji buvo viena iš 10 pirmųjų kolegijų. Admiraliteto kolegija buvo vyriausias karinio laivyno valdymo organas, perėmęs funkcijas iš anksčiau egzistavusių valdymo organų:

  • Jūrų laivyno prikazas
  • Maskvos admiraliteto kanceliarija (anksčiau buvęs Admiraliteto prikazas, užsiiminėjęs ūkiniais ir finansiniais laivyno klausimais)
  • Jūrų laivyno karių kanceliarija (užsiiminėjo kadrų klausimais)
  • Jūrų komisariatas (užsiiminėjo admiraliteto pajamomis, algų ir provianto skirstymu laivyno kariškiams ir valdininkams, pinigų skyrimu laivų statybai, laivų atsargų pirkimu, laivyno kariškių ir valdininkų teisimu)
  • Ekipažų, Provianto, Mundurų, Obersarvaero, Miškų reikalų, Sąskaitų kontoros ir kaceliarijos.

Admiraliteto kolegija buvo pavaldi Senatui. Kolegijai vadovavo prezidentas. Į kolegijos bendrąjį susirinkimą įeidavo 5-7 flagmanai. Kolegijos dokumentacijos tvarkymui vadovavo obersekretorius. Už teisminių bylų vedimą buvo atsakingas oberauditorius, bylų vedimo teisingumą prižiūrėjo prokuroras. Kolegijos sudėtyje buvo du fiskalai, turėjo ieškoti tarnybinio aplaidumo ir tarnybinių nusikaltimų atvejų. Kolegija buvo įsikūrusi Peterburgo admiraliteto pastatų komplekso centrinėje dalyje.

Pagrindinis Admiraliteto kolegijos darbo organas buvo kanceliarija. Nuo 1723 m. visi kolegijos struktūriniai padaliniai pavadinti kontoromis. Į kolegijos sudėtį įėjo:

  • Admiraliteto kontora – vadovavo laivų statykloms, sandėliams, laivų tiekimui ir aprūpinimui.
  • Ceichmeisterio kontora – vadovavo artilerijos reikalams.
  • Generolo krygskomisaro arba komisariato kontora – vadovavo karinio laivyno personalo aprūpinimui, tvarkė personalo sąrašus, vadovavo laivyno ligoninėms.
  • Rangos kontora – vadovavo medžiagų ir atsargų pirkimams.
  • Provianto kontora – atsakė už provianto (maisto atsargų) priėmimą, saugojimą ir išdavimą.
  • Iždo kontora – atsakė už pinigų priėmimą ir išdavimą.
  • Calmeisterio kontora – laivyno personalui išmokėdavo algas.
  • Kontrolierių kontora – kontroliavo materialinių išteklių ir piniginių lėšų naudojimą.
  • Mundurų kontora – atsakė už aprangos parūpinimą ir išdavimą.
  • Obersarvaero kontora – atsakė už medienos atsargas miškuose, už laivų statymą.
  • Valdmeisterio kontora – atsakė už miškų draustinius.
  • Maskvos admiraliteto kontora.

1717 m. gruodžio 15 (26) d. Admiraliteto kolegijos prezidentu buvo paskirtas Generolas admirolas F. Apraksinas.

Admiraliteto kolegija laivyno kovinei veiklai nevadovavo, nors retkarčiais Admiraliteto kolegijos nariai dalyvaudavo kampanijų planų ir bendrų nurodymų eskadrų vadams sudaryme .

1802 m. kolegija įėjo į sudarytos Jūrų ministerijos sudėtį. 1827 m. reorganizuota į jūrų ministro patariamąjį organą – Admiraliteto tarybą ('Адмиралтейств-совет).