Žolių vainikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Žolių vainikas, žolės karūna (lot. corona graminea), blokados vainikas (lot. corona obsidionalis, iš lot. obsidio 'apgultis, apsiaustis', iš {{la|obsidēre|| 'apgulti') – vienas aukščiausių ir rečiausių karinių apdovanojimų Romos respublikoje ir ankstyvojoje Romos imperijoje. Juo apdovanodavo tik generolus ir karininkus, kurie savo veiksmais išgelbėdavo priešo apsuptą Romos legioną ar visą armiją.

Vainiką įteikdavo išgelbėta kariuomenė, o pats vainikas supintas iš apsupties vietoje augančių žolių – varpinių ir kitokių žolių stiebų bei žiedų (Plin. H. N. xxii. 7). Pagal žoles vainikas ir buvo vadinamas corona graminea (Plin. H. N. xxii. 4) ar graminea obsidionalis (Liv. vii. 37). Paprotys primena ankstyvesniųjų laikų paprotį, kai stiprumo ar vikrumo varžybose pralaimėjusi komanda pievoje, kur vyko varžybos, išpešdavo kuokštą žolės ir įteikdavo laimėjusiems priešininkams kaip pergalės ženklą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Plinijus apie žolių vainiką rašė savo „Naturalis Historia“:

„Bet žolių vainiką įteikdavo vienu vieninteliu atveju, pasibaigus visiškai beviltiškai krizei, ją paskirdavo ne balsavimu, bet vieningais visos armijos šūksniais, ir tik tam, kas ją buvo išgelbėjęs. Kitus vainikus įteikdavo generolai kareiviams, o šį vienintelį – kareiviai generolui. Šis vainikas taip pat žinomas kaip obsidionalis, nes jį įteikdavo už apsuptos kariuomenės išgelbėjimą ir apsaugojimą nuo baisios katastrofos. Jeigu jau mes laikome puikiu ir garbingu apdovanojimu piliečio vainiką, kuris suteikiamas už pavienio piliečio, nors jis gali būti paties žemiausio rango, išgelbėjimą, tai ką reikia galvoti apie visos armijos išgelbėjimą ir buvimą skolingu už tai vieno individo karžygiškumui?“[1]

Plinijaus sąrašas žmonių, kurie už savo žygius buvo apdovanoti žolių vaikinais:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]