Žemutinės Austrijos pietinis pramonės centras
Žemutinės Austrijos pietinis pramonės centras (Industriezentrum Niederösterreich Süd, sutrumpintai IZ NÖ-Süd) – didžiausias pramonės rajonas Austrijoje, apimantis 280 ha teritoriją. Jis apima daugiausiai buvusios Flugmotorenwerke Ostmark įmonės teritoriją Vienos Noidorfo, Byderansdorfo, Guntramsdorfo ir Laksenburgo savivaldybių teritorijose.[1] IZ NÖ-Süd šalia prekybos centrų rajono Shopping City Süd yra viena didžiausių pramonės ir komercijos zonų Vienos pietuose, Miodlingo apskrityje.
Pramonės rajonas yra apie 18 km į pietus nuo Vienos centro, 7 km į pietus nuo miesto ribos. Pramonės centras apima apie 3 kv.km teritoriją tarp A2 autostrados rytuose, B11 Miodlingo kelio šiaurėje ir B17 Vyner Noištato kelio vakaruose ir Noi Guntramsdorfo pietuose.
Už nuomos objektų (biurai, sandėliai) kūrimą ir valdymą atsakinga Žemutinės Austrijos valdžiai priklausanti ecoplus įmonė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1941 m. Flugmotorenwerke Ostmark GesmbH įsigijo 200 ha sklypą tuometinės Didžiosios Vienos savivaldybės pietuose (24 apskritis Mėdlingas, 1938–1954 m.), įskaitant dalį Vyner Noištato kanalo lėktuvų variklių gamyklos statybai. Gamyklos teritorijoje įkurtas Mauthauzeno koncentracijos stovyklos padalinys, aprūpinęs karinės pramonės įmonę kalinių darbo jėga. Paskutiniais karo mėnesiai teritorija buvo stipriai subombarduota. Po karo pabaigos 1945 m. įmonė ir jos teritorija kaip „vokiečių nuosavybė“ atiteko sovietų administracijai (УСИА, Управление советским имуществом в Австрии), kuri išsimontavo dar tinkamą gamyklos įrangą, o likučius susprogdino. Pagal Austrijos atkūrimo sutartį 1959 m. teritoriją perėmė Austrijos respublika, ji tapo Žemutinės Austrijos dalimi.
Žemutinės Austrijos administracija likvidavo lėktuvų variklių bendrovę ir šioje teritorijoje įkūrė pramonės centrą. 1962 m. čia pradėjo veikti pirmoji bendrovė – Isovolta.
Reikšmė ir infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2012 m. teritorijoje buvo 320 vietinių ir užsienio įmonių su 10 600 darbuotojų. Čia įsikūrusios ir kai kurių stambių firmų būstinės. Centras turi gerą techninę infrastruktūrą, taip pat paštą, muitinę, geležinkelio krovinių paskirstymo stotį, du įvažiavus iš autostrados, įvairių maitinimo įstaigų. Kas penkta Miodlingo apskrities darbo vieta yra IZ NÖ-Süd. 2004 m. spalį atidarytas Izibizi Kids Corner, pramonės centro darbuotojų vaikų priežiūros įstaiga.
Pramonės parkas praktiškai pilnai aprūpinamas Miodlingo biomasės jėgainės tiekiamu centriniu šildymu, kuriuo naudojasi daugelis įmonių. Taip pat yra ir gamtinių dujų vamzdynas.
Pasiekiamumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į pramonės parką galima patekti iš besiribojančios autostrados A2 per išvažiavimus Wiener Neudorf (Exit 9 km) iš šiaurinės pusės ir IZ NÖ-Süd (11 km) iš pietinės pusės. Pastarasis įrengtas 2008 m. pabaigoje sprendžiant transporto spūsčių problemas. Prie išvažiavimo į Vienos Noidorfą galima pasiekti ir kelią B11 (Mödlinger Straße). Pačio pramonės centro gatvės turi savitą spalvinių kodų sistemą.
Viešuoju transportu verslo rajonas pasiekiamas priemiestiniais traukiniais Wiener Lokalbahn ir daugeliu autobusų (pvz., Nr.263) važiuojančių Miodlingo kryptimi.
Geležinkelio jungtys prekiniams traukiniams yra iš dviejų pusių: iš vienos pusės ÖBB linija, kuri jungia su geležinkelio stotimi Guntramsdorf-Kaiserau, iš kitos pusės priemiestinio geležinkelio linija (atšaka netoli Guntramsdorfo stotelės).
Įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausios pramonės centre įsikūrusios įmonės yra (2012 m. duomenimis):[2]
|
|
|
|
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ ecoplus: Wirtschaftspark IZ NÖ-Süd: Verwaltung Archyvuota kopija 2014-08-11 iš Wayback Machine projekto., tikrinta 2014 m. rugpjūčio 26 d.
- ↑ Wirtschaftspark IZ NÖ-Süd Archyvuota kopija 2014-08-11 iš Wayback Machine projekto., ecoplus, tikrinta 2010 m. gruodžio 12 d.;
Kontakte Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto. – .