Švartavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Švartavimaslaivo pritvirtinimas taip, jog jo padėtis liktų pastovi. Laivas gali būti prišvartuotas prie krantinės arba (inkaru) ir toli nuo kranto. Vietoj inkaro kartais naudojamas nuolat dugne esantis masyvus daiktas, nuo kurio išvesta virvė paviršiuje palaikoma plūduru.

Dvigalvis švartavimo polis[taisyti | redaguoti kodą]

Laivo pritraukimas prie reikiamos vietos
Virvės padėtis pabaigus švartuoti
Laivo švartavimo šonu pavyzdys

Laivui rankomis prie krantinės prišvartuoti gali būti naudojamas jame įtaisytas dviejų galvų švartavimo polis (knechtai). Taip švartuojant krantinėje ant polio užmesta virvė traukiama per jį, taip galutinai pritempiant laivą prie reikiamos vietos. Tuomet virvė apsukama apie polio galvas kaip parodyta iliustracijoje. Taip pririšti ir atrišti galima labai greitai. Du vyrai, kiekvienas su savo poliu, ramiame ežero vandeny apie 260 tonų laivą prišvartuoja per keletą minučių. Laivas paprastai prišvartuojamas prie krantinės šonu.

Viduržemio jūros švartavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Viduržemio jūroje paplitęs švartavimas laivo galu į krantinę, dviem lynais ir dviem inkarais. Jo eiga tokia:

  • Priartėti lygiagrečiai krantui, mažu greičiu. Taške A išmesti pirmą inkarą, sustabdyti laivo mašiną.
  • Taške B laivas plaukia iš inercijos.
  • Taške C išmesti antrą inkarą ir paleisti mašiną atbuline eiga.
  • D
  • E Pabaiga, varikliui tebeveikiant inkarų lynų įtempimais nustatyti reikiamą laivo padėtį, tada mašiną išjungti.

Taip švartuojant nebūtina išlaikyti griežtą inkarų padėties laivo atžvilgiu simetriją, tačiau šis manevras vis viena laikomas gana sudėtingu.


Vikiteka