Šv. Titas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Titas
sen. gr. Τίτος
XIV a. Šv. Tito ikona
Gimė I m. e. a.[1]
Mirė ~100 m. e. m.
Kreta (pasak tradicijos)[1]
Šventasis
Šventė vakarų krikščionybėje: sausio 26 d.
rytų krikščionybėje: rugpjūčio 25 d.[1]

Titas (sen. gr. Τίτος) – ankstyvosios krikščionių bažnyčios misionierius ir bendruomenės vadovas, apaštalo Pauliaus mokinys ir pagalbininkas, minimas kelete Pauliaus laiškų, įskaitant ir laišką Titui. Manoma, kad Titas buvo pagonis, apaštalo Pauliaus atverstas į krikščionybę.[2]

Kurį laiką Titas dirbo su Korinto krikščionimis, švelnindamas nesutarimus tarp Korinto bažnyčios ir Pauliaus. Po susitikimo su Titu apaštalas Paulius parašęs Antrąjį laišką korintiečiams. Titas atgabeno šį laišką į Korintą ir padėjo surengti rinkliavą skurstantiems Jeruzalės krikščionims.[3][4]

Anot tradicijos, apaštalas Paulius konsekravo Titą Kretos vyskupu. Vėliau Kretos miestuose jis paskyręs vyresniuosius (presbiterius). Titas išgyveno Kretos saloje iki savo mirties Kandijos mieste (dabartinis Heraklionas).[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Saint Titus. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2023-11-22.
  2. 2,0 2,1 Smith, William. Smith’s Bible Dictionary 11th printing, November 1975. New Jersey: Fleming H. Revel Company. pp. 701–02.
  3. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993, 216 psl.
  4. Alban Butler. Lives of the Saints: For Every Day in the Year. TAN Books, 1995, p. 63.