Špicbergeno klausimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Špicbergeno klausimasSvalbardo salyno valstybinės priklausomybės ir statuso nustatymo problema po Pirmojo pasaulinio karo.

Iki I-ojo pasaulinio karo Svalbardo salyno bei didžiausios jo salos – Špicbergeno valstybinė priklausomybė nustatyta nebuvo. Į suvereno teises čia pretendavo Norvegija, tačiau tam tikrų interesų turėjo ir kitos valstybės. Špicbergeno klausimas buvo svarstomas Paryžiaus taikos derybose, o 1920 m. vasario 9 d. buvo pasirašytas vadinamasis Špicbergeno traktatas, dar kitaip šiuo metu žinomas ir kaip Svalbardo sutartis. Be Norvegijos, jį pasirašė dar ir Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija, Danija, Švedija, Nyderlandai, JAV, Australija, Kanada, Japonija. Viena vertus, Svalbardo salynas buvo pripažintas sudėtine Norvegijos karalystės dalimi bei demilitarizuota zona. Tačiau buvo numatyta, kad visos valstybės - signatarės gali salyno teritorijoje laisvai užsiimti žvejybine, pramonine, kalnakasybos, prekybine bei moksline - tiriamąja veikla. Jau pasirašant sutartį buvo numatyta, kad teisę prisijungti gauna Rusija, kai tik jos vyriausybė bus pripažinta. Tarybų Sąjunga prisijungė prie sutarties 1924 m. ir iškart pasinaudojo sutarties teikiamais privalumais, įrengdama čia anglies kasyklas ir nuolatinę angliakasių gyvenvietę, tebeveikiančias iki pat šių dienų.