Šlaunikaulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šlaunikaulis
Šlaunikaulio galva

Šlaunikaulis (lot. femur) – žmogaus apatinių galūnių kaulas. Tai vienintelis šlaunies kaulas. Viršutinis galas, arba galva, įsitvirtina į gūžduobę (acetabulum); apatinis galas baigiasi krumpliais, kurie yra kelio sąnario dalys. Prie jo priglunda girnelė (patella) – tvirta kaulinė plokštelė, raiščiu sujungta su blauzdikauliu (tibia). Šlaunikaulis yra didžiausias iš ilgųjų kaulų. Jo vidurinė dalis vadinama šlaunikaulio kūnu (corpus femoris), o jis pereina į artimąjį galą (extremitas proximalis) ir tolimąjį galą (extremitas distalis).

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Šlaunikaulio kūnas[taisyti | redaguoti kodą]

Šlaunikaulio kūnas yra truputį išlinkusio į priekį vamzdžio pavidalo. Linkis susijęs su stačia stovėsena ir eigastimi. Vamzdžio spindis vadinamas čiulpų ertme („cavitas medullaris“). Kūno paviršiai (priekinis, vidinis ir išorinis) bei du kraštai (vidinis ir šoninis) yra visai neryškūs, šiek tiek išryškėja tik artėjant prie distalinio galo. Užpakaliniu šlaunikaulio kraštu driekiasi ryški šiurkščioji linija („linea aspera“). Ji sudėta iš šoninės lūpos („labium laterale“)ir vidinės lūpos („labium mediale“). Prie jų tvirtinasi kai kurie šlaunies raumenys. Artėdamos prie proximalinio galo lūpos prasiplečia: išorinė lūpa tampa sėdmenine šiukštuma („tuberositas glutea“), sėdmenų raumenims tvirtintis, o vidinė lūpa virsta skiauterės linija („linea pectinea“), prie kurios prisisega bendravardis raumuo. Artėdamos prie distalinio galo lūpos vėl tolsta viena nuo kitos ir apriboja trikampio formos lauką, vadinamą pakinkliniu paviršiumi, facies poplitea.

Šlaunikaulio paviršiai ir kraštai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalba Lotynų kalba Anglų kalba
Priekinis paviršius Facies anterior Anterior view
Vidinis paviršius Facies medialis Interior view
Išorinis paviršius Facies externa External view
Vidinis kraštas Margo medialis Interior edge
Šoninis kraštas Margo lateralis Lateral edge

Artimasis kaulo galas[taisyti | redaguoti kodą]

Šlaunikaulio artimasis galas prasideda didele galva (caput femoris), kuri susineria su dubenkaulio gūžduobe. Galva sulaibėja į šlaunikaulio kaklą (collum femoris), kurio ašis su išilgine kaulo ašimi sudaro 120–130 laipsnių kampą, atvirą į vidų. Kaklo pamate kyšo du gūbriai. Į šoną ir į viršų atsigręžęs didysis gūbrys (trochanter major), lengvai apčiuopiamas dubens šonuose. Didžiojo gūbrio vidinėje pusėje yra gūbrio duobė (fossa trochanterica). Mažasis gūbrys (trochanter minor) yra atsigręžęs į vidų ir truputį atgal. Gūbrius iš priekio įstrižai jungia tarpgūbrinė linija (linea intertrochanterica). Prie visų šių nelygumų tvirtinasi dubens raumenys.

Tolimasis kaulo galas[taisyti | redaguoti kodą]

Šis šlaunikaulio galas baigiasi vidiniu krumpliu (condylus medialis) ir šoniniu krumpliu (condylus lateralis). Vidinis krumplys nutįsta žemiau negu šoninis. Šlaunikaulio rumpliai susineria su blauzdikaulio krumpliais. Iš priekio šlaunikaulio krumplių sąnarinius paviršius jungia apverstos U raidės pavidalo girnelinis paviršius (facies patellaris), kuris susineria su pačios girnelės sąnariniu paviršiumi. Į šonus nuo krumplių iškyla atitinkamai vidinis antkrumplis (epicondylus medialis) ir šoninis antkrumplis (epicondylus lateralis). Vidinis antkrumplis šiek tiek ryškesnis, jo viršutinė briauna truputį iškilusi ir vadinama pritraukiamuoju gumburėliu (tuberculum adductorium).

Orientavimas erdvėje[taisyti | redaguoti kodą]

Norint nustatyti, kurios pusės yra šlaunikaulis, jį reikia laikyti taip, kad galva būtų nukrypusi į viršų ir į vidų, o šiurkščioji linija atgal.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

„Žmogaus anatomija“ I tomas, G.Česnys, J.Tutkuvienė, A.Barkus, V.Gedrimas, R.Jankauskas, R.Rizgelienė, J.Žukienė;

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Šlaunikaulis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka