Šaukštdėtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šaukštdėtė (arba šaukštinė) – medinė lentyna kasdien naudojamiems stalo indams sudėti.

Šaukšdėtę lietuvių valstiečiai naudojo XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmojoje pusėje. Buvo kabinama virtuvėje ant sienos netoli krosnies arba viryklės. Dažniausiai vienos–keturių lentynų; be lentynos šaukštams (dažniausiai ji šiek tiek išsikišusi, su išpjovomis kasdieniams šaukštams sukabinti), joje būdavo lentynos indams laikyti.[1] Seniausios šaukštdėtės buvo apie 75–80 cm ilgio lentos su trikampėmis išpjovomis. Vėlesnių laikų šaukštdėtės buvo sudėtingesnės – turėdavo spintelę su durelėmis.

Šaukštdėtės savo puošnumu nenusileido rankšluostinėms. Priekyje prie lentynų kraštų buvo prikalamos lentelės, dažniausiai puoštos kiaurapjūve technika atliktais geometriniais ornamentais. Šaukštdėtės buvo puošiamos stilizuotais saulės motyvais.

XX amžiaus pirmojoje pusėje šaukštdėtes pakeitė virtuvinės spintelės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vacys MiliusŠaukštdėtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013