Čhatrapatis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Čhatrapatis (skr. छत्रपती = chhatrapatī) – Indijos monarchų titulas, daugmaž atitinkantis titulą imperatorius.

Kiti indiški monarchų ir aristokratų titulai buvo:

  • maharadža (maharaja) ir radža (Raja) – karaliaus analogas,
  • yuvraj, rajkumar ar kumar – karūnos princo, princo analogas,
  • senapatis (senapati) – hercogo analogas,
  • sardaras (sardar) – grafo analogas.

Terminas čhatrapatis dažniausiai naudojamas kalbant apie Marathų imperijos įkūrėją Shivaji Raje Bhonsle, ir jo vyriausią sūnų ir įpėdinį Sambhaji. Šivadžio tiesioginiai palikuonys iš karališkosios Bhonsle dinastijos irgi turėjo čhatrapačių titulą.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Žodžio čhatrapatis kilmę aiškina kelios hipotezės:

  1. skr. kshatra, kshetra 'imperija; kraštas' + skr. pati 'lordas, valdovas'. Prasmė – 'imperatorius'.
  2. mrt. chatra 'stogas; skėtis' + mrt. pati 'vyras (šeimoje)'. Prasmė – 'karalius' ar 'valdovas'. Pažodinė prasmė – 'teikiantis šešėlį savo pasekėjams ir ginantis jų sėkmę'.
  3. Kshatriya 'kšatrijas' + Pati 'valdovas; vadas'. Prasmė – 'kšatrijų (karių) valdovas'.