Simas Karaliūnas
| Simas Karaliūnas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius |
| Mirė | 2015 m. lapkričio 28 d. (79 metai) Vilnius |
| Veikla | Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. |
| Organizacijos | Lietuvių kalbos institutas Vytauto Didžiojo universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1956 m. baigė Joniškio 1-ąją vidurinę mokyklą. 1961 m. Vilniaus universiteto Istorijos Filologijos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1962 m. dirbo Lietuvių kalbos institute pradžioje jaunesniuoju, vėliau vyresniuoju ir vyriausiuoju mokslo darbuotoju. 1967 m. apgynė kandidato (nostrifikuotą daktaro) disertaciją „Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai“, 1987 m. – habilituoto daktaro disertaciją „Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė“.
1962–1995 m. dirbo Lietuvių kalbos institute (iki 1990 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas). Nuo 1996 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, 1996–2003 m. lietuvių kalbos katedros vedėjas, nuo 1999 m. profesorius. Stažavosi Anglijoje, Bulgarijoje, Islandijoje, Suomijoje, Švedijoje. Tarptautinės baltistų draugijos International Saga Society Baltų – slavų komisijos prie Tartptautinio slavistų komiteto narys, žurnalų „Baltistica“, „Linguistica Baltica“ (leidžia Jogailos universitetas Krokuvoje), „Darbai ir dienos“ (leidžia Vytauto Didžiojo universitetas), „Baltu filoloģija“ (leidžiamas Rygoje) redakcinių kolegijų narys.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiausia tyrė baltų ir slavų kalbų bendrybes ir skirtumus, veiksmažodžio istorijos ir sociolingvistikos problemas. Paskelbė mokslinių straipsnių iš baltų kalbų istorinės fonetikos ir gramatikos, istorinės leksikologijos, etimologijos, kalbų kontaktų. Iš vokiečių k. išvertė E. Frenkelio knygą „Baltų kalbos“ (1969 m.).[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kai kurie baltų ir slavų seniausiųjų santykių klausimai, Vilnius, 1968 m.
- (vertimas) Frenkelis Ernstas. Baltų kalbos (Baltų kalbotyros įvadas), Vilnius, 1969 m.
- Iš lietuvių kalbos -jo-kamienių veiksmažodžių istorijos (uo šaknies vokalizmo tipas), Lietuvių kalbotyros klausimai, XIV, 1973 m. 7-150.
- Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė, Vilnius, 1987 m.
- Kalba ir visuomenė: Psichosociologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruožai, Vilnius, 1997 m.
- Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose, Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, d. 1, 2004 m., T. 2. 2005 m. ISBN 9986-668-69-7
- Baltų etnonimai, Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2015 m. ISBN 9786094111501
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2006 m. Lietuvos mokslo premija
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Algirdas Sabaliauskas. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, d. 2, Vilnius, 1982 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Simas Karaliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 396 psl.