Valerijus Smilgevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valerijus Smilgevičius
Gimė 1948 m. rugpjūčio 22 d. (75 metai)
Vilniuje
Sutuoktinis (-ė) Jūratė (g. 1952)
Vaikai Rasa (g. 1979), Justas (g. 1981)
Veikla fizikas
Sritis lazerių fizika
Organizacijos Vilniaus universitetas
Alma mater Vilniaus universitetas
Doktorant. vadovas Algis Petras Piskarskas
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos mokslo premija (1999)

Valerijus Smilgevičius (g. 1948 m. rugpjūčio 22 d. Vilniuje) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą[1]. 1982 m. Baltarusijos TSR Mokslų akademijos Fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Pikosekundinių šviesos impulsų parametrinės generacijos matomajame ir IR diapazonuose procesų dinaminiai ir statistikiniai tyrimai“ (vadovas Algis Petras Piskarskas)[2]. 1997 m. Vilniaus universitete apgynė habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją tema „Stipri pikosekundinių ir nanosekundinių šviesos impulsų parametrinė sąveika kristaluose ir skysčiuose“[2]. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas (dirba nuo 1974 m.), iki 2000 m. – docentas, nuo 2000 m. – profesorius.

Stažavosi Milano politechnikos institute (Italija).

Ilgametis studentų mokslinių konferencijų „Laisvieji skaitymai“ Fizikos fakultete organizatorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš kvantinės elektronikos, netiesinės optikos ir lazerinės medicinos. 1997 m. paskelbtame habilitaciniame darbe pirmą kartą pasiūlyta parametrinei šviesos generacijai taikyti dvipluoštį ir tripluoštį kaupinimą[1]. Per 150 mokslinių darbų autorius ir bendraautoris.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metodinės priemonės

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]