Šeicho Lotfalos mečetė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šeicho Lotfalos mečetė

Šalis	Iranas
Miestas	Isfahanas
Atšaka	šiitai
Pastatyta	1618 m.
Stilius	persiškas

Šeicho Lotfalos mečetė (pers. مسجد شيخ لطف الّله = Masjed-e Sheikh Lotf-ollah) – mečetė Irane, Isfahano mieste, greta Imamo aikštės; vienas iš Sasanidų architektūros šedevrų.

Mečetė pastatyta 1603–1618 m. vadovaujant architektui Bahaldinui al Amiliui, Sasanidų valdovo Abaso I Didžiojo valdymo metais. Mečetė buvo skirta karališkajai šeimai, todėl buvo mažesnė, neturėjo minaretų, priešingai nei Imamo mečetė, kuri buvo skirta visuomenei. Mečetė buvo akylai saugoma sargybinių, joks pašalietis negalėjo patekti jos vidun. Mečetė tuneliu buvo sujungta su Al Kapu rūmais. Istorijos bėgyje mečetė vadinta įvairiais pavadinimais („didžiojo kupolo“, „didžiojo tyrumo ir grožio“), tačiau ilgainiui prigijo prancūzų keliautojo Žano Šardino suteiktas Šeicho Lotfalos mečetės pavadinimas. Loftala buvo vienas pagrindinių karališkųjų rūmų imamų.

Šeicho Lotfalos mečetė pasižymi savo išskirtiniu dekoru, darančių šį statinį vienu iš įstabiausių islamo meno šedevrų. Statinio dekoravimu rūpinosi žymus dalininkas, kaligrafas Alireza Abasis. Mečetė neturi vidinio kiemo, vidinių ivanų, kvadrato formos statinį dengia paplokščias kupolas. Maldų salės vidaus sienos turkio spalvos, gausiai dekoruotos arabeskomis, kaligrafiniais įrašais iš Korano bei sufijų poezijos.

Šeicho Lotfalos mečetė kartu su kitais Imamo aikštės objektais įeina į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.