Piktnaudžiavimų sąrašas

'{{ŠaliesLentelė| pavadinimas = Filipinai| ilgas_pavadinimas = Filipinų Respublika| vietinis_pavadinimas = {{tgl|Republika ng Pilipinas}}<br>{{en|Republic of the Philippines}}| kilm=Filipinų| angl=Philippines| vėliava=Flag_of_the_Philippines.svg| herbas=Coat of Arms of the Philippines.svg| himnas = „[[Filipinų himnas|Išrinktoji žemė]]“| kalbos=[[tagalų kalba|tagalų]], [[anglų kalba|anglų]]| sostinė=[[Manila]]| 1=PHL_orthographic.svg| didžiausiasMiestas=[[Kesonas (miestas)|Kesonas]]| valdovų=2| titulas1=Prezidentas| pavardė1=[[Bongbong Marcos|Bongbongas Markosas]]| titulas2=Viceprezidentė| pavardė2=[[Sara Duterte]]| titulas3= pavardė3=- titulas4= pavardė4= plotoVieta=72| plotas=300&nbsp;000| vandens=0,6 %| gyvMetai=[[2021]]| gyventojuVieta=13| gyventoju={{increase}} 109&nbsp;991&nbsp;095<ref name=PH2021>{{cite news|url=https://www.pna.gov.ph/articles/1163852|title=PH 2021 population growth lowest in 7 decades |last1=Cudis |first1=Christine |access-date=2022-03-25 |date=2021-12-27 |work=Philippine News Agency}}</ref>| gyventojuTankis=336| tankumoVieta=47| BVPMetai=[[2021]]| BVPVieta=32| BVP={{increase}} 402,638<ref name="auto">{{cite news | url = https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2021/April/weo-report?c=566,&s=NGDP_RPCH,NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2019&ey=2026&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1 | title = World Economic Outlook database: April 2021 |newspaper = [[Tarptautinis valiutos fondas]] |date=2021 m. balandžio mėn. |access-date=2021-04-06}}</ref>| BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]| BVPGyventojui={{increase}} 3&nbsp;646<ref name="auto"/>| BVPGyventojuiVieta=118| valiuta=[[Filipinų pesas]] (PHP)| laikoJuosta=[[UTC]]+8| vasarosLaikas=netaikomas| nepriklausomybėsĮvykis=&nbsp;| nepriklausomybėsDatos=[[1898]] m. [[liepos 12]] d.<br />[[1946]] m. [[liepos 4]] d.| nepriklausomybėsPavadinimas=Nuo [[Ispanija|Ispanijos]]<br />Nuo [[JAV]]| TLD=[[ph]]| telKodas=+63 }} '''Filipinai''' ({{tgl|Pilipinas}}, {{en|Philippines}}), oficialiai '''Filipinų Respublika''' ({{tgl|Republika ng Pilipinas}}, {{en|Republic of the Philippines}}) – valstybė [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. Filipinai įsikūrę 7461 saloje [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] vakaruose, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo žemyninės [[Azija|Azijos]]. Filipinai yra vienintelė Pietryčių Azijos valstybė, neturinti sausumos sienų su savo kaimynėmis. Vakaruose Filipinų krantus skalauja [[Pietų Kinijos jūra|Pietų Kinijos]], [[Sulu jūra|Sulu]] ir [[Sulavesio jūra|Sulavesio jūros]], rytuose – [[Filipinų jūra]]. Plotu Filipinai yra 5-oji salų valstybė (po [[Indonezija|Indonezijos]], [[Madagaskaras|Madagaskaro]], [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujosios Gvinėjos]] ir [[Japonija|Japonijos]]). Ji yra 12-oji valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (beveik 110 mln.). Filipinai buvo [[Ispanija|Ispanijos]] bei [[JAV]] kolonija. Nepriklausomybę paskelbė po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], [[1946]] m. [[liepos 4]] d. [[Manilos sutartis|Manilos sutartimi]]. Filipinai laikomi [[besivystanti rinka|besivystančia rinka]] ir [[naujai industrializuota valstybė|naujai industrializuota šalimi]], jiems būdinga iš žemės ūkio į [[paslaugų sektorius|paslaugų sektorių]] pereinanti ekonomika. Šalis yra [[JT|Jungtinių Tautų]], [[PPO|Pasaulio prekybos organizacijos]], [[ASEAN]], [[Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominis bendradarbiavimas|Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo]] ir [[Rytų Azijos viršūnių susitikimas|Rytų Azijos viršūnių susitikimo]] narė steigėja. Priklauso [[Neprisijungimo judėjimas|Neprisijungimo judėjimui]], nors yra laikoma svarbia JAV sąjungininke regione. Kadangi salos įsikūrusios Ramiojo vandenyno ugnies žiede ir netoli pusiaujo, šalyje dažni [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]] ir [[taifūnas|taifūnai]]. Filipinai turi įvairių gamtos išteklių ir pasauliniu mastu reikšmingą [[biologinė įvairovė|biologinės įvairovės]] lygį. == Istorija == : ''Pagrindinis straipsnis – [[Filipinų istorija]]. Iki nepriklausomybės – [[Malajų salyno istorija]].'' [[Archeologija|Archeologiniai]] radiniai rodo, kad žmonės kai kuriose Filipinų salose gyveno jau 50 tūkst. metų pr. m. e. Vėliau šie žmonės susimaišė su atvykėliais iš [[Okeanija|Okeanijos]] bei [[indoeuropiečiai]]s. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti IX–XII a. filipiniečių prekybiniai bei kultūriniai ryšiai su [[Kinija]], Japonija ir [[Indija]]. Iki XVI a. pabaigos Filipinų salos buvo neatsiejamai susijusios su Malajų salyno istorija, jos buvo tolima šio salyno (Nusantaros) šiaurės rytų provincija. XIII a. pietinės Filipinų salos ([[Sulu salynas]] ir [[Mindanao]]) buvo įjungtos į [[Madžapadhitas|Madžapadhito]] imperiją, ir tokiu būdu pernešti salyno kultūros pasiekimai. Nuo XV a. visame Malajų salyne įsigalėjo [[islamas]]. Filipinų ši religija irgi neaplenkė. Musulmonų pirkliai daugiausia iš [[Melaka|Melakos]], [[Džohoras|Džohoro]] atsikeldavo į šį kraštą. Ilgainiui įsikūrė stiprūs prekybiniai sultonatai, tokie kaip [[Sulu sultonatas]] bei [[Magindanao]], išplėtę savo įtaką Filipinų pietuose. Jie aktyviai prekiavo su [[Melaka]], [[Brunėjus|Brunėjumi]], [[Kinija]], taip pat su šiaurinėmis salomis, kur kūrė gyvenvietes. Pirmieji europiečiai, aplankę salas, buvo įžymiosios [[Ferdinandas Magelanas|Ferdinando Magelano]] ekspedicijos dalyviai. Magelano laivai pasiekė [[Samaras|Samaro salą]] [[1521]] m. [[kovo 17]] d. [[Balandžio 7]] d. europiečiai atvyko į [[Sebu (miestas)|Sebu]] miestą. Čia Magelanas susidraugavo su [[Radža Humabonas|Radža Humabonu]] ir atvertė jį, jo šeimą bei dar 700 vietinių į [[krikščionybė|krikščionybę]]. Vėliau Magelanas žuvo Maktano (Mactan) saloje nuo vietinio Humabono varžovo [[Lapu-Lapu]] vadovaujamų karių. XVI a. pabaigoje [[Ispanija]] kolonizavo salas, pavadindama jas Filipinais princo [[Pilypas II Habsburgas|Pilypo II]] garbei. Į Filipinus ispanai atvežė Vakarų kultūros elementų, tokių kaip [[teisėtvarka]], [[spauda]] ir [[kalendorius]]. Salos buvo įjungtos į prieskonių prekybą, ir su [[Meksika|Meksikos]] [[Akapulkas|Akapulko]] uostu jas jungė jūrų kelias, kuriuo reguliariai kursavo laivai. Tai pastebimai pakeitė filipiniečių gyvenimą: atsirado nauji miestai, pradėtos augintiti iki tol nežinotos javų rūšys, dauguma gyventojų priėmė [[katalikybė|katalikybę]], pastatytos mokyklos ir bažnyčios. [[1898]] m. [[Kuba|Kuboje]] prasidėjęs karas tarp ispanų ir amerikiečių greitai pasiekė Filipinus. JAV pajėgoms sutriuškinus ispanus prie [[Manila|Manilos]], Filipinai paskelbė nepriklausomybę. Vėliau vykęs filipiniečių – amerikiečių karas vėl sugrąžino salas JAV [[1901]] m., tačiau kraujas salose liejosi iki pat [[1913]] m.- konflikte žuvo maždaug milijonas gyventojų. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Filipinus okupavo Japonijos pajėgos. Po Japonijos pralaimėjimo [[1945]] m. JAV pripažino salų nepriklausomybę 1946 m. liepos 4 d. == Politinė sistema == {{main|Filipinų politinė sistema}} [[Vaizdas:GMArroyo.jpg|thumb|left|200px|Buvusi Filipinų Prezidentė [[Gloria Macapagal-Arroyo]]]] Filipinų santvarka – [[Prezidentas|prezidentinė]] [[federacija|federacinė]] respublika. Filipinų prezidentas vadovauja ne tik valstybei, bet ir vyriausybei (yra [[ministras pirmininkas]]) bei karinėms pajėgoms. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu šešerių metų kadencijai. Filipinų [[parlamentas]], kaip ir JAV, vadinamas kongresu bei susideda iš aukštųjų ir žemųjų rūmų. Aukštųjų rūmų ([[Senatas|Senato]]) nariai visuotiniu balsavimu renkami šešeriems metams, o [[Atstovų rūmai|Atstovų rūmų]] nariai – trejiems. Teisinė valdžia priklauso [[Aukščiausiasis Teismas|Aukščiausiajam Teismui]], kurio vyriausiąjį teisėją ir 14 jo kolegų skiria Prezidentas Teisininkų tarybos teikimu. Nors ir buvo bandymų pakeisti Filipinų santvarką į [[diktatūra|diktatūrą]] arba [[parlamentinė respublika|parlamentinę respubliką]], jie visi žlugo. Filipinai – vieni iš [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizacijos]] (JTO) steigėjų bei aktyvūs šios organizacijos nariai nuo 1945 m. [[spalio 24]] d. bei vieni iš Pietryčių Azijos tautų asociacijos [[ASEAN]] steigėjų. Šalis yra viena pagrindinių [[NATO]] nepriklausančių JAV sąjungininkių. Daugelį metų besitęsiančiame teritoriniame konflikte tarp Pietryčių Azijos valstybių dėl naftos turtingų [[Spretlio salos|Spretlio salų]] dalyvauja ir Filipinai. Taip pat ši šalis reiškia savo teises į [[Malaizija]]i priklausančią [[Saba|Sabos valstiją]], kuri kažkada buvo [[Sulu sultonatas|Sulu sultonato]] dalis. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Ph regions and provinces.png|thumb|Filipinų regionai ir provincijos]] {{main|Filipinų regionai ir provincijos}} Filipinai suskirstyti į tris salynus: [[Lusonas|Lusoną]], [[Visajų salynas|Visajus]] ir [[Mindanao]]. Iš viso šalyje yra 17 regionų, 81 provincija, 136 miestai ir 1494 savivaldybės. Regionai: {{div col|4}} * [[Ilokoso regionas]] * [[Kagajano Slėnis]] * [[Centrinis Lusonas]] * [[CALABARZON]] * [[MIMAROPA]] * [[Bikolo regionas]] * [[Kordiljeros administracinis regionas|Kordiljera]] * [[Manilos metropolija|Nac. sostinės regionas]] * [[Vakarų Visajai]] * [[Centriniai Visajai]] * [[Rytų Visajai]] * [[Zamboangos pusiasalis]] * [[Šiaurinis Mindanao]] * [[Davao regionas]] * [[SOCCSKSARGEN]] * [[Karaga]] * [[ARMM|Mindanao musulmonų regionas]] {{div col end}} == Geografija == {{main|Filipinų geografija}} Filipinai susideda iš 7107 salų, užimančių maždaug 300 tūkst. kvadratinių kilometrų, tik 1000 salų yra didesnės nei 1 km². Gyvenamos yra 880 salų, iš jų didžiausios yra [[Lusonas]], [[Mindanao]], [[Samaras]], [[Negrosas]], [[Panajus]] ir [[Palavanas]]. Šalies krantus skalauja Filipinų, Sulavesio, Sulu ir Pietų Kinijos jūros. Dauguma salų – vulkaninės kilmės ir padengtos [[drėgnieji atogrąžų miškai|drėgnuoju atogrąžų mišku]]. Aukščiausias taškas – [[Apo ugnikalnis]] (2954 m). Šalyje yra daug veikiančių ugnikalnių, pvz., [[Majonas]] ir [[Pinatubas]]. Filipinai taip pat priklauso vadinamajai „[[taifūnas|taifūnų]] juostai“, todėl maždaug 19 taifūnų aplanko salas per metus. [[Vaizdas:Pinatubo ash plume 910612.jpg|thumb|left|Pinatubo ugnikalnis]] Filipinuose per dieną įvyksta maždaug 20 žemės drebėjimų, didžioji dalis jų – per silpni, kad gyventojai juos jaustų. Tokį seisminį aktyvumą lemia salų priklausymas [[Ugnies žiedas|Ugnies žiedui]]. Paskutinis didelis drebėjimas sukrėtė Lusono salą [[1990]] m. Ilgiausia Filipinų upė – [[Kagajanas]], ilgis – 350 km. === Klimatas === Filipinams būdingas [[atogrąžų klimatas|atogrąžų jūrinis klimatas]], oras paprastai būna karštas ir drėgnas. Išskiriami trys sezonai: karštasis sausasis sezonas (nuo kovo iki gegužės), lietingasis (nuo birželio iki lapkričio) ir vėsusis sausasis (nuo gruodžio iki vasario). Pietvakarių musonas (žinomas kaip ''habagat'') vyrauja nuo gegužės iki spalio, o šiaurės rytų musonas (''amihan'') – nuo lapkričio iki balandžio mėn.<ref name="Carating-2014">{{cite book|last1=Carating |first1=Rodelio B. |last2=Galanta |first2=Raymundo G. |last3=Bacatio |first3=Clarita D. |title=The Soils of the Philippines |series=World Soils Book Series |date=2014-04-23|publisher=[[Springer Science & Business]] |location=Dordrecht, Netherlands |isbn=978-94-017-8682-9 |url=https://books.google.com/books?id=sY7EBAAAQBAJ |language=en}}</ref> Vėsiausias mėnuo yra sausis, o karščiausias – gegužė. Temperatūra jūros lygyje visuose Filipinuose paprastai būna tame pačiame diapazone, nepriklausomai nuo platumos. Vidutinė metinė temperatūra yra apie 26,6 °C.<ref name="PAGASA-Climate">{{cite web|title=Climate of the Philippines |url=http://bagong.pagasa.dost.gov.ph/information/climate-philippines |archive-url=https://web.archive.org/web/20180418140425/http://bagong.pagasa.dost.gov.ph/information/climate-philippines |archive-date=2018-04-18 |access-date=2020-07-24|publisher=[[Philippine Atmospheric, Geophysical and Astronomical Services Administration]]}}</ref> Tik 1500 m virš jūros lygio esančiame [[Bagijas|Bagijo mieste]] ji gerokai vėsesnė – 18,3 °C. Vidutinis drėgnumas šalyje – 82%.<ref name="Carating-2014" /> Metinis kritulių kiekis siekia 5000 mm kalnuotoje rytinėje pakrantėje, bet mažiau nei 1000 mm kai kuriuose slėniuose. Vadinamojoje Filipinų atsakomybės zonoje ({{en| Philippine Area of Responsibility}}) įprastais metais susiformuoja 19 taifūnų, dažniausiai liepos-spalio mėn.,<ref>{{cite book|last1=Chong |first1=Kee-Chai |url=http://www.unu.edu/unupress/unupbooks/80346e/80346E00.htm |title=Economics of the Philippine Milkfish Resource System |last2=Smith |first2=Ian R. |last3=Lizarondo |first3=Maura S. |publisher=[[United Nations University Press]] |date=1982 m. vasario mėn. |location=Tokyo, Japan |isbn=978-92-808-0346-4 |chapter=Chapter III: The transformation sub-system: cultivation to market size in fishponds |access-date=2020-07-04|chapter-url=http://www.unu.edu/unupress/unupbooks/80346e/80346E06.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20110719181709/http://archive.unu.edu/unupress/unupbooks/80346e/80346E00.htm |archive-date=2011-07-19|name-list-style=amp}}</ref><ref name="LocGov-Philippines">{{cite web|date=2005 m. kovo mėn. |title=Country Profile: Philippines |url=http://lcweb2.loc.gov/frd/cs/profiles/Philippines.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20050717172656/http://lcweb2.loc.gov/frd/cs/profiles/Philippines.pdf |archive-date=2005-07-17|access-date=2023-02-04|publisher=[[Kongreso biblioteka]] – [[Federalinis tyrimų skyrius]] |location=Washington, D.C.}}</ref> o aštuoni ar devyni pasiekia žemyninę dalį.<ref>{{cite report|last=Philippine Atmospheric, Geophysical and Astronomical Services Administration (PAGASA) |date=2009 m. sausio mėn. |title=Member Report to the ESCAP/WMO Typhoon Committee, 41st Session |url=http://www.typhooncommittee.org/41st/docs/TC2_MemberReport2008_PHILIPPINES1.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20090320001056/http://www.typhooncommittee.org/41st/docs/TC2_MemberReport2008_PHILIPPINES1.pdf |archive-date=2009-03-20|access-date=2009-12-17|publisher=[[ESCAP/WMO Typhoon Committee]] |page=4}}</ref><ref>{{cite web|title=Digital Typhoon: Monthly Typhoon Tracking Charts (Active Typhoon Maps) |url=http://agora.ex.nii.ac.jp/digital-typhoon/reference/monthly/index.html.en |archive-url=https://web.archive.org/web/20080421190314/http://agora.ex.nii.ac.jp/digital-typhoon/reference/monthly/index.html.en |archive-date=2008-04-21|access-date=2023-04-12|publisher=KITAMOTO Asanobu / [[Nacionalinis informatikos institutas]] |language=en}}</ref> Drėgniausias užfiksuotas taifūnas, smogęs Filipinams, praslinko 1911 m. Tuo metu Bagijo mieste nuo liepos 14 d. iki 18 d. iškrito 2210 mm kritulių.<ref>{{cite book|url=http://www.wmo.int/pages/prog/hwrp/publications/PMP/WMO%201045%20en.pdf |title=Manual on Estimation of Probable Maximum Precipitation (PMP) |year=2009|publisher=[[Pasaulio meteorologijos organizacija]] |isbn=978-92-63-11045-9 |location=Geneva, Switzerland |page=223 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160802160749/http://www.wmo.int/pages/prog/hwrp/publications/PMP/WMO%201045%20en.pdf |archive-date=2016-08-02}}</ref> Šalis yra tarp dešimties labiausiai [[klimato kaita|klimato kaitos]] pažeidžiamų pasaulio valstybių.<ref>{{Cite tech report |last=Overland |first=Indra |date=2017 m. lapkričio mėn. |title=Impact of Climate Change on ASEAN International Affairs: Risk and Opportunity Multiplier |url=https://www.researchgate.net/publication/320622312 |url-status=live |archive-url=https://ghostarchive.org/archive/IGtfM |archive-date=2023-02-04|access-date=2023-02-04|website=[[ResearchGate]] |publisher=[[Norvegijos tarptautinių santykių institutas]] ir Minamaro tarptautinių snatykių ir strateginių tyrimų institutas |issn=1894-650X}}</ref><ref>{{cite book|editor-last1=Kapucu |editor-first1=Naim |url=https://books.google.com/books?id=PFW6BAAAQBAJ |title=Disaster and Development: Examining Global Issues and Cases |series=Environmental Hazards |editor-last2=Liou |editor-first2=Kuotsai Tom |date=2014-04-11|publisher=[[Springer Science & Business Media]] |location=New York |isbn=978-3-319-04468-2 |page=[https://books.google.com/books?id=PFW6BAAAQBAJ&pg=PA292 292] |language=en}}</ref> == Ekonomika == [[Vaizdas:Cebu City Harbor.jpg|thumb|[[Sebu (miestas)|Sebu]] uostas]] {{main|Filipinų ekonomika}} Pagrindinė Filipinų ekonomikos šaka – [[žemės ūkis]], taip pat šalis verčiasi [[pramonė|pramone]], gamtiniais ištekliais, perlaidomis iš užsienyje dirbančių tautiečių. Pastaruoju metu sparčiai kyla pajamos iš [[turizmas|turizmo]], taip pat Filipinai yra vienas [[užsakomosios paslaugos|užsakomųjų paslaugų]] („Outsourcing“) centrų. Anksčiau Filipinų ekonomikos pagrindas buvo kolonijinė prekyba: su Akapulku ispaniškuoju laikotarpiu ir su JAV – amerikietiškuoju. XX a. 7 dešimtmetyje Filipinų ekonomika buvo antra didžiausia visoje Azijoje (po Japonijos). Šalis patyrė didelį ekonominį nuosmukį valdant [[Ferdinand Marcos|Ferdinandui Markosui]] ir pradėjo atsigauti tik praėjusiojo amžiaus 10 dešimtmetyje, valdant [[Fidelis Ramosas|Fideliui Ramosui]]. [[Azijos finansų krizė]] [[1997]] m. stipriai paveikė Filipinų ekonomiką – jos metu nuvertėjo [[Filipinų pesas]] bei krito akcijų kainos biržoje. Vis dėlto, daugiausiai dėl sėkmingos [[fiskalinė politika|fiskalinės politikos]], šis nuosmukis nebuvo toks stiprus, kaip kaimyninėse Pietryčių Azijos valstybėse. 2004 m. Filipinų [[bendrasis vidaus produktas]] (BVP) kilo 6 %, 2007 m. – 7,3 %. Nepaisant spartaus augimo, Filipinų ekonomika turi nemažai problemų: reikia tobulinti [[infrastruktūra|infrastruktūrą]], keisti mokesčių sistemą, tęsti [[privatizacija|privatizacijos]] procesą. Taip pat viena iš ekonominių šalies problemų yra didelė pajamų dalis, gaunama iš asmenų, dirbančių užsienyje, perlaidų namo – ji viršija netgi tiesiogines užsienio investicijas. Pagrindinės Filipinų ekonominės konkurentės – Kinija bei Indija – atitraukia nemažai potencialių investuotojų, ypač telekomunikacijų kompanijas. Atskiri šalies regionai auga nevienodai, daugiausiai investuojama į Lusono bei Manilos apylinkes. Filipinai – vieni iš [[Azijos plėtros bankas|Azijos plėtros banko]], kurio būstinė įsikūrusi Maniloje, steigėjų. Taip pat Filipinai dalyvauja [[Pasaulio bankas|Pasaulio banko]], [[Pasaulio prekybos organizacija|Pasaulio prekybos organizacijos]] (PPO) ir kitų ekonominių organizacijų veikloje. == Demografija == {{main|Filipinų demografija}} Filipinai pasaulyje užima 12-ą vietą pagal gyventojų skaičių (2020 m. gyveno beveik 110 mln. gyventojų).<ref name="PSAGovPH-2020Census">{{Cite press release|last=Mapa|first=Dennis S.|date=2021-07-07|title=2020 Census of Population and Housing (2020 CPH) Population Counts Declared Official by the President|url=https://psa.gov.ph/content/2020-census-population-and-housing-2020-cph-population-counts-declared-official-president|archive-url=https://web.archive.org/web/20210707104119/https://psa.gov.ph/content/2020-census-population-and-housing-2020-cph-population-counts-declared-official-president|archive-date=2021-07-07|publisher=[[Philippine Statistics Authority]]}}</ref> 2020 m. miestuose gyveno 54 % šalies gyventojų.<ref name="PSAGovPH-2020-Urban">{{cite press release |last1=Mapa |first1=Dennis S. |title=Urban Population of the Philippines (2020 Census of Population and Housing) |url=https://psa.gov.ph/content/urban-population-philippines-2020-census-population-and-housing |publisher=[[Philippine Statistics Authority]] |access-date=2023-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20220705104809/https://psa.gov.ph/sites/default/files/attachments/hsd/pressrelease/1_PR_Urban%20Population_RML_063022_ONS-signed.pdf |archive-date=2022-07-05|date=2022-07-04}}</ref> 11 % filipiniečių gyvena užsienyje kaip darbo migrantai (2007 m.) Apytiksliai pusė gyvena Lusono saloje. Pagrindinė sostinės Manilos dalis yra tankiausiai apgyvendinta sostinė pasaulyje – į [[Panevėžys|Panevėžį]] plotu panašioje teritorijoje gyvena 1,85 mln. gyventojų. Manila ir [[Kesonas]] (daugiausiai gyventojų turintis šalies miestas) sudaro [[Manilos metropolija|Manilos metropoliją]], kurioje gyvena apie 13,48 mln. gyventojų (arba 12 % Filipinų gyventojų).<ref name="PSAGovPH-2020-Urban" /> Tai [[Sąrašas:Didžiausi miestai|penkta pagal gyventojų skaičių metropolija pasaulyje]]. 1948–2010 m. laikotarpiu Filipinų gyventojų skaičius išaugo beveik penkis kartus nuo 19 mln. iki 92 mln.<ref>{{Cite web |title=Population of the Philippines: Census Years 1799 to 2010 |url=http://www.nscb.gov.ph/secstat/d_popn.asp |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120704171010/http://www.nscb.gov.ph/secstat/d_popn.asp |archive-date=2012-07-04|website=National Statistical Coordination Board|access-date=2023-07-24}}</ref> Dabar vidutinio metinio Filipinų gyventojų skaičiaus prieaugio tempai lėtėja.<ref>{{cite journal|date=2018 m. birželio mėn.|title=2015 Census of Population |url=http://www.psa.gov.ph/sites/default/files/_2015_Census%20Facts%20and%20Figures_Philippines_MERGE.pdf |url-status=dead |journal=Census Facts and Figures |location=Quezon City, Philippines |publisher=Philippine Statistics Authority|page=11 |issn=0117-1453 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220814193607/https://psa.gov.ph/sites/default/files/_2015_Census%20Facts%20and%20Figures_Philippines_MERGE.pdf |archive-date=2022-08-14|access-date=2020-07-25}}</ref> Gyventojų prieaugio norma [[1995]]–[[2000]] metais buvo 3,21 %, bet po to dramatiškai nukrito iki 1,59 % [[2005]]–[[2010]] metams. [[Sąrašas:Šalys pagal amžiaus medianą|Vidutinis šalies gyventojų amžius]] yra 25,3 m. 63,9 % gyventojų yra 15–64 metų amžiaus.<ref>{{cite press release |last1=Mapa |first1=Dennis S. |title=Age and Sex Distribution in the Philippine Population (2020 Census of Population and Housing) |url=https://psa.gov.ph/sites/default/files/attachments/hsd/pressrelease/1_Press%20Release%20on_Age%20Sex_RML_18July22_rev_mpe_RRDH_CRD-signed.pdf |access-date=2023-05-19|work=[[Philippine Statistics Authority]] |date=2022-08-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20220812232228/https://psa.gov.ph/sites/default/files/attachments/hsd/pressrelease/1_Press%20Release%20on_Age%20Sex_RML_18July22_rev_mpe_RRDH_CRD-signed.pdf |archive-date=2022-08-12}}</ref> Raštingumas šalyje 2019 m. siekė 93,8 % (abiejų lyčių skaičiai panašūs). Gyvenimo trukmė yra 70,48 m., 74,15 m. moterims ir 66,97 m. vyrams. Šalis sumažino savo skurdo lygį nuo 49,2 % 1985 m.<ref name="WorldBank-Poverty-2023">{{cite report|title=Overcoming Poverty and Inequality in the Philippines; Past, Present, and Prospects for the Future |url=https://documents1.worldbank.org/curated/en/099325011232224571/pdf/P17486101e29310810abaf0e8e336aed85a.pdf |publisher=[[The World Bank]] |access-date=2023-04-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20221206083125/https://documents1.worldbank.org/curated/en/099325011232224571/pdf/P17486101e29310810abaf0e8e336aed85a.pdf |archive-date=2022-12-06|page=3}}</ref> iki 18,1 % 2021 m.,<ref>{{Cite press release |last1=Mapa |first1=Claire Dennis S. |date=2022-08-15|title=Proportion of Poor Filipinos was Recorded at 18.1 Percent in 2021 |work=Philippine Statistics Authority|url=https://psa.gov.ph/poverty-press-releases/nid/167972 |access-date=2022-11-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20220816035933/https://psa.gov.ph/poverty-press-releases/nid/167972 |archive-date=2022-08-16}}</ref> o [[pajamų nelygybė]] pradėjo mažėti [[2012 m.]]<ref name="WorldBank-Poverty-2023" /> == Kultūra == [[Vaizdas:Kulintang 06.jpg|thumb|[[Gongas|Gongų]] ir būgnų muzikos ansamblis, prieš-ispaniškosios Filipinų kultūros dalis]] {{main|Filipinų kultūra}} Filipinų kultūra – [[Austronezinės kalbos|austronezinės]], ispaniškosios ir amerikietiškosios kultūrų mišinys. Taip pat ji buvo stipriai paveikta indų, [[arabai|arabų]] ir kinų kultūrų. Vietinė austronezinės Filipinų civilizacijos kultūra itin panaši į jos kaimynų – Malaizijos ir [[Indonezija|Indonezijos]]. Dėl intensyvios prekybos tarp Filipinų ir Pietryčių Azijos, prieš-ispaniškajai šalies kultūrai didelę įtaką padarė [[hinduizmas]], šiek tiek mažesnę – [[budizmas]]. Ispaniškoji kultūra Filipinuose siejama su ispanų ir meksikiečių kolonijine įtaka. Ši įtaka geriausiai pastebima literatūroje, [[folkloras|folklore]], kalboje, tradiciniuose patiekaluose, mene ir religijoje. Filipinuose rengiamos grandiozinės šventės šventiesiems paminėti, ypač garsus yra masinis prisikalimas prie kryžių prieš ir per [[Velykos|Velykas]]. Vienas ispaniškosios kultūros ženklų – filipiniečių pavardės. Kadangi dauguma pavardžių buvo pakeistos ispanų kolonistų, ispaniška filipiniečio pavardė nebūtinai reiškia ispanišką kilmę. Daugybės gatvių, miestų ir geografinių objektų pavadinimai Filipinuose – ispaniški. Ispaniškoji architektūra pastebima bažnyčiose, valstybinių įstaigų ir [[universitetas|universitetų]] pastatuose. Ši įtaka jaučiama ir tradicinėje virtuvėje. Kinų įtaka akivaizdžiausia virtuvėje, kur naudojama daug įvairių rūšių [[makaronai|makaronų]]. Iš Kinijos atėjo daug filipiniečių prietarų, kalbos detalių ir pavardžių. Anglų kalba – žymiausias JAV palikimas Filipinuose. Taip pat amerikiečiai į salas atvežė [[biliardas|biliardą]] ir [[krepšinis|krepšinį]] – tai populiariausios sporto rūšys šalyje. Kaip ir Lietuva, Filipinai yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose krepšinis yra itin populiarus sportas.<ref>[http://global.truelithuania.com/?s=filipinai Lietuvių ir kitų tautų panašumai (Gabalėliai Lietuvos. Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje)]</ref> Daug vartotojiškos kultūros madų – greitas maistas, pop muzika, komercinis kinas – taip pat atėjo iš JAV. == Tarptautiniai santykiai == {{pagr|Filipinų tarptautiniai santykiai|Filipinų ir Lietuvos santykiai}} [[Vaizdas:Diplomatic missions of the Philippines.svg|thumb|upright=1.3|Žemėlapis su nurodytomis valstybėmis, su kuriomis Filipinai yra užmezgę diplomatinius santykius.]] Filipinai yra viena iš [[JTO]] steigėjų narių. Yra buvę nenuolatiniais [[JT Saugumo Taryba|Saugumo Tarybos]] nariais.<ref>{{cite web|title=The Philippines and the UN Security Council |url=http://www.un.int/philippines/security_council/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20030423092237/http://www.un.int/philippines/security_council/ |archive-date=2003-04-23|access-date=2023-02-03 |publisher=Permanent Mission of the Republic of the Philippines to the United Nations}}</ref> Šalis dalyvauja [[taikos palaikymo misijos]]e, ypač [[Rytų Timoras|Rytų Timore]].<ref>{{cite web|last1=Morada |first1=Noel |title=Contributor Profile: The Philippines |url=https://www.ipinst.org/wp-content/uploads/2020/05/ipi-pub-ppp-Philippines.pdf |publisher=[[Tarptautinis taikos institutas]] |pages=1–4 |access-date=2023-05-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20220321073939/https://www.ipinst.org/wp-content/uploads/2020/05/ipi-pub-ppp-Philippines.pdf |archive-date=2022-03-21|date=2013 m. gruodžio mėn.}}</ref><ref>{{cite news|date=2014-08-30|title=In the know: Filipino peacekeepers |newspaper=[[Philippine Daily Inquirer]] |url=https://globalnation.inquirer.net/110218/in-the-know-filipino-peacekeepers |access-date=2021-01-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20140831201046/https://globalnation.inquirer.net/110218/in-the-know-filipino-peacekeepers |archive-date=2014-08-31}}</ref> Šalis yra [[ASEAN]] viena įkūrėjų ir aktyvi narė,<ref>{{cite web|title=ASEAN Structure |url=http://www.summit99.ops.gov.ph/asean_structure.htm |website=3rd ASEAN Informal Summit |publisher=[[Office of the Press Secretary (Philippines)|Office of the Press Secretary]] |year=1999|access-date=2023-03-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20030109213038/http://www.summit99.ops.gov.ph/asean_structure.htm |archive-date=2003-01-09|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|editor-last1=Keyuan |editor-first1=Zou |url=https://books.google.com/books?id=iWBCEAAAQBAJ |title=Routledge Handbook of the South China Sea |year=2021|publisher=[[Routledge]] |location=Milton Park, Abingdon, Oxon, England |isbn=978-1-000-39613-3 |page=[https://books.google.com/books?id=iWBCEAAAQBAJ&pg=PA337 337] |language=en}}</ref> taip pat [[Rytų Azijos viršūnių susitikimas|Rytų Azijos viršūnių susitikimo]],<ref>{{cite web|title=East Asia Summit (EAS) |url=https://www.dfat.gov.au/international-relations/regional-architecture/eas/Pages/east-asia-summit-eas |archive-url=https://web.archive.org/web/20200726165059/https://www.dfat.gov.au/international-relations/regional-architecture/eas/Pages/east-asia-summit-eas |archive-date=202007-26|access-date=2020-07-26|website=[[Užsienio reikalų ir prekybos departamentas]] |publisher=[[Australijos vyriausybė]]}}</ref> [[24 narių grupė]]s<ref>{{cite web|title=International Economic Cooperation: Intergovernmental Group of Twenty-Four (on International Monetary Affairs and Development (G-24) |url=https://www.bsp.gov.ph/Pages/AboutTheBank/WhoWeAre/MandateFunctionsAndResponsibilities/InternationalEconomicCooperation/InternationalEconomicCooperationIGTF.aspx |access-date=2022-07-17|publisher=[[Bangko Sentral ng Pilipinas]] |archive-url=https://web.archive.org/web/20221229140058/https://www.bsp.gov.ph/Pages/AboutTheBank/WhoWeAre/MandateFunctionsAndResponsibilities/InternationalEconomicCooperation/InternationalEconomicCooperationIGTF.aspx |archive-date=2022-12-29}}</ref> ir [[Neprisijungimo judėjimas|Neprisijungimo judėjimo]] narė.<ref>{{cite web|title=About NAM |url=http://cns.miis.edu/nam/index.php/site/about |website=Non-Aligned Movement (NAM) Disarmament Database |publisher=[[James Martin Center for Nonproliferation Studies]], [[Middlebury Institute of International Studies at Monterey]] |access-date=2023-04-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20200928052527/http://cns.miis.edu/nam/index.php/site/about |archive-date=2020-09-28}}</ref> Šalis nuo 2003 m. siekė gauti stebėtojos statusą [[Islamo bendradarbiavimo organizacija|Islamo bendradarbiavimo organizacijoje]]<ref>{{cite news|last1=Lee-Brago |first1=Pia |title=RP seeks observer status in OIC |url=https://www.philstar.com/headlines/2003/05/30/208100/rp-seeks-observer-status-oic |access-date=2023-03-22|work=[[The Philippine Star]] |date=2003-05-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20230322181401/https://www.philstar.com/headlines/2003/05/30/208100/rp-seeks-observer-status-oic |archive-date=2023-03-22}}</ref><ref>{{cite web|last1=Sevilla |first1=Henelito A. Jr. |title=The Philippines' Elusive Quest for Organization of the Islamic Conference (OIC) Observer Status |url=https://www.mei.edu/publications/philippines-elusive-quest-organization-islamic-conference-oic-observer-status |publisher=[[Vidurio Rytų institutas]] |access-date=2023-03-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20181121161216/https://www.mei.edu/publications/philippines-elusive-quest-organization-islamic-conference-oic-observer-status |archive-date=2018-11-21|language=en |date=2013-05-20}}</ref> ir buvo [[SEATO]] narė.<ref>{{cite encyclopedia |editor-last1=Tucker |editor-first1=Spencer C. |encyclopedia=The Encyclopedia of the Vietnam War: A Political, Social, and Military History |edition=Second |volume=I: A–G |title=Philippines |date=2011-05-20|publisher=[[ABC-CLIO]] |location=Santa Barbara, Calif. |isbn=978-1-85109-961-0 |page=[https://books.google.com/books?id=qh5lffww-KsC&pg=PA907 907] |url=https://books.google.com/books?id=qh5lffww-KsC |language=en |editor-link1=Spencer C. Tucker}}</ref> Virš 10 mln. filipiniečių gyvena ir dirba 200 šalių,<ref>{{cite book|editor-last1=Sahoo |editor-first1=Ajaya K. |title=Routledge Handbook of Asian Diaspora and Development |series=Routledge Handbooks |date=2021-03-30|publisher=[[Routledge]] |location=Abingdon, Oxon, England |isbn=978-1-000-36686-0 |page=[https://books.google.com/books?id=7xsfEAAAQBAJ&pg=PA255 255] |url=https://books.google.com/books?id=7xsfEAAAQBAJ |language=en}}</ref><ref>{{cite report|title=Stock Estimate of Filipinos Overseas As of December 2013 |url=http://www.cfo.gov.ph/images/stories/pdf/StockEstimate2013.pdf |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20170207092932/http://www.cfo.gov.ph/images/stories/pdf/StockEstimate2013.pdf |archive-date=2017-02-07 |access-date=2020-07-06|publisher=[[Philippine Overseas Employment Administration]]}}</ref> įskaitant [[Lietuva|Lietuvą]],<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf Migracijos metraštis 2021], Migracijos departamentas prie VRM</ref> ženkliai prisidėdami prie Filipinų [[švelnioji galia|švelniosios galios]].<ref>{{cite book|editor-last1=Thompson |editor-first1=Mark R. |url=https://books.google.com/books?id=DmkPEAAAQBAJ |title=Routledge Handbook of the Contemporary Philippines |series=Routledge Handbooks |editor-last2=Batalla |editor-first2=Eric Vincent C. |date=2018-02-19|publisher=[[Routledge]] |location=London, England |isbn=978-1-317-48526-1 |language=en|page=207}}</ref> 2010 m. Filipinai su ASEAN valstybėmis sudarė Prekybos prekėmis susitarimą,<ref>{{cite book|title=Impact of the ASEAN Trade in Goods Agreement (ATIGA) on Intra-ASEAN Trade |date=2021 m. rugpjūčio mėn.|publisher=[[Ekonominių ASEAN ir Rytų Azijos tyrimų institutas]] |location=Jakarta, Indonesia |isbn=978-602-5460-19-7 |url=https://www.eria.org/uploads/media/Books/2021-Impact-of-the-ATIGA-on-Intra-ASEAN-Trade/Impact-of-the-ATIGA-on-Intra-ASEAN-Trade.pdf |access-date=2023-06-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20210824114701/https://www.eria.org/uploads/media/Books/2021-Impact-of-the-ATIGA-on-Intra-ASEAN-Trade/Impact-of-the-ATIGA-on-Intra-ASEAN-Trade.pdf |archive-date=2021-08-24|chapter=Chapter 2: Background and Objectives}}</ref> o 2023 m. – [[Regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimas|Regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimą]].<ref>{{cite news|last1=Tan |first1=Alyssa Nicole O. |title=Senate concurs with Philippines' RCEP ratification |url=https://www.bworldonline.com/top-stories/2023/02/22/506166/senate-concurs-with-philippines-rcep-ratification/ |access-date=2023-03-28|work=[[BusinessWorld]] |date=2023-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20230223061750/https://www.bworldonline.com/top-stories/2023/02/22/506166/senate-concurs-with-philippines-rcep-ratification/ |archive-date=2023-02-23}}</ref> Kaip ASEAN nariai Filipinai yra pasirašę [[laisvosios prekybos susitarimas|laisvosios prekybos susitarimus]] su [[Kinijos LR|Kinija]], [[Indija]], [[Japonija]], [[Pietų Korėja]], [[Australija]] ir [[Naujoji Zelandija|Naująja Zelandija]]. Taip pat yra sudariusi atskirus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus su [[Japonija]], [[Pietų Korėja]]<ref>{{cite news |last1=Mangaluz |first1=Jean |title=PH signs free trade agreement with South Korea |url=https://newsinfo.inquirer.net/1828353/ph-signs-free-trade-agreement-with-sokor |access-date=2023-09-20|newspaper=[[Philippine Daily Inquirer]] |date=2023-09-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20230907140509/https://newsinfo.inquirer.net/1828353/ph-signs-free-trade-agreement-with-sokor |archive-date=2023-09-07|language=en}}</ref> ir keturiomis Europos valstybėmis: [[Islandija]], [[Lichtenšteinas|Lichtenšteinu]], [[Norvegija]] ir [[Šveicarija]]. Filipinai palaiko ilgalaikius santykius su [[JAV]], kurie apima ekonominius ryšius ir bendradarbiavimą saugumo srityje.<ref>{{cite web|date=2016-12-15|title=U.S. Relations With the Philippines |url=https://2009-2017.state.gov/r/pa/ei/bgn/2794.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20170122194536/https://2009-2017.state.gov/r/pa/ei/bgn/2794.htm |archive-date=2017-01-22|access-date=2020-07-06|publisher=[[JAV Valstybės departamentas]]. [[Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno reikalų biuras]]}}</ref> Dėl Filipinų strateginės geografinės padėties Abipusės gynybos sutartis tarp JAV ir Filipinų buvo pasirašyta dar [[1951]] m.<ref>{{cite book|author1=[[United States Department of State]] |title=Foreign Relations of the United States: 1950 |volume=VI: East Asia and the Pacific |year=1976|publisher=[[U.S. Government Printing Office]] |isbn=<!-- ISBN unspecified --> |location=Washington, D.C. |page=[https://books.google.com/books?id=DeUtAAAAYAAJ&pg=PA1516 1516] |url=https://books.google.com/books?id=DeUtAAAAYAAJ |language=en |oclc=7165200}}</ref><ref>{{cite journal|last1=Cronin |first1=Patrick M. |title=Rethinking Asian Alliances |journal=Joint Force Quarterly: JFQ |date=1993 m. rugsėjo mėn.|issue=2 |publisher=Institute for National Strategic Studies, [[Šalies gynybos universitetas]] |page=121 |url=https://ndupress.ndu.edu/portals/68/Documents/jfq/jfq-2.pdf |access-date=2023-04-14|language=en |archive-url=https://web.archive.org/web/20140410212247/https://ndupress.ndu.edu/portals/68/Documents/jfq/jfq-2.pdf |archive-date=2014-04-10}}</ref> ir papildyta [[1999]] m. bei [[2016 m.]]<ref>{{cite journal|last1=Advincula-Lopez |first1=Leslie V. |title=Challenges and Gains in Military Relations between the Philippines and the United States |journal=Asia Pacific Bulletin |date=2022-06-13|issue=586 |url=https://www.eastwestcenter.org/sites/default/files/private/586.1030-al-pdf.pdf |publisher=[[East–West Center]] |archive-url=https://web.archive.org/web/20230430123136/https://www.eastwestcenter.org/sites/default/files/private/586.1030-al-pdf.pdf |archive-date=2023-04-30}}</ref> Šalis rėmė Amerikos politiką [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais ir dalyvavo [[Korėjos karas|Korėjos]] ir [[Vietnamo karas|Vietnamo]] karuose.<ref>{{cite journal|last1=Jagel |first1=Matthew |title="Showing Its Flag": The United States, The Philippines, and the Vietnam War |journal=Past Tense: Graduate Review of History |date=2013-07-11|volume=1 |issue=2 |pages=18, 28–38 |url=https://tspace.library.utoronto.ca/bitstream/1807/91307/1/showing%20its%20flag_19836-Article%20Text-46661-1-10-20130711.pdf |access-date=2023-05-09|publisher=[[Toronto universitetas]] |language=en-ca |archive-url=https://web.archive.org/web/20200731043832/https://tspace.library.utoronto.ca/bitstream/1807/91307/1/showing%20its%20flag_19836-Article%20Text-46661-1-10-20130711.pdf |archive-date=2020-07-31}}</ref> 2003 m. Filipinams suteiktas vienų iš pagrindinių ne NATO sąjungininkų statusas..<ref>{{cite news|last=Garamone |first=Jim |date=2003-05-19|title=Philippines to Become Major non-NATO Ally, Bush Says |work=[[American Forces Press Service]] |publisher=[[United States Department of Defense]] |url=https://archive.defense.gov/news/newsarticle.aspx?id=28968 |url-status=dead |access-date=2020-08-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20200809092207/https://archive.defense.gov/news/newsarticle.aspx?id=28968 |archive-date=2020-08-09}}</ref> Kita vertus, prezidento [[Rodrigo Duterte|Dutertės]] valdymo metais santykiai su Jungtinėmis Valstijomis atšalo, o su Kinija ir [[Rusija]] – pagerėjo.<ref name="DeCastro-2022">{{cite journal|last1=De Castro |first1=Renato Cruz |title=Caught Between Appeasement and Limited Hard Balancing: The Philippines' Changing Relations With the Eagle and the Dragon |journal=[[Journal of Current Southeast Asian Affairs]] |date=2022 m. rugpjūčio mėn.|volume=41 |issue=2 |pages=262–272 |doi=10.1177/18681034221081143 |issn=1868-1034 |doi-access=free}}</ref><ref>{{cite web|last1=Chang |first1=Felix K. |title=Hot and Cold: The Philippines' Relations with China (and the United States) |url=https://www.fpri.org/article/2021/07/hot-and-cold-the-philippines-relations-with-china-and-the-united-states/ |website=Policy Commons |publisher=[[Užsienio politikos tyrimų institutas]] |access-date=2023-04-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20230430125452/https://policycommons.net/artifacts/1805035/hot-and-cold/2537128/ |archive-date=2023-04-30 |date=2021-07-07}}</ref><ref>{{cite web|last1=Heydarian |first1=Richard Javad |title=Duterte's Pivot to Russia |url=https://amti.csis.org/dutertes-pivot-to-russia/ |website=Asia Maritime Transparency Initiative |publisher=[[Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras]] |access-date=2023-04-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20191019023259/https://amti.csis.org/dutertes-pivot-to-russia/ |archive-date=2019-10-19|date=2019-10-17}}</ref> Filipinai šalies gynyboje yra labai priklausomi nuo [[JAV]]. JAV ne kartą pareiškė, kad nuolatos gins Filipinus, įskaitant jos teritorijas [[Pietų Kinijos jūra|Pietų Kinijos jūroje]].<ref>{{cite news |last1=Ismael |first1=Javier Joe |last2=Baroña |first2=Franco Jose C. |last3=Mendoza |first3=Red |title=US to 'invoke' defense pact in attack on PH |url=https://www.manilatimes.net/2023/10/01/news/national/us-to-invoke-defense-pact-in-attack-on-ph/1912561 |access-date=2023-10-24|work=[[The Manila Times]] |date=2023-10-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20231001012654/https://www.manilatimes.net/2023/10/01/news/national/us-to-invoke-defense-pact-in-attack-on-ph/1912561 |archive-date=2023-10-01|language=en}}</ref><ref>{{cite news|last=Moriyasu |first=Ken |date=2021-01-29|title=US vows to defend Philippines, including in South China Sea |work=[[Nikkei Asia]] |url=https://asia.nikkei.com/Politics/International-relations/South-China-Sea/US-vows-to-defend-Philippines-including-in-South-China-Sea |access-date=2021-02-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20210128202512/https://asia.nikkei.com/Politics/International-relations/South-China-Sea/US-vows-to-defend-Philippines-including-in-South-China-Sea |archive-date=2021-01-28}}</ref> Filipinai santykius su Kinijos LR užmezgė [[1975 m.]]<ref>{{cite book|last1=Banlaoi |first1=Rommel C. |author1-link=Rommel Banlaoi |title=Security Aspects of Philippines-China Relations: Bilateral Issues and Concerns in the Age of Global Terrorism |year=2007|publisher=[[REX Book Store, Inc.]] |location=Manila, Philippines |isbn=978-971-23-4929-4 |pages=[https://books.google.com/books?id=PgmV5quo0UMC&pg=PA53 53–55] |url=https://books.google.com/books?id=PgmV5quo0UMC |language=en}}</ref> [[Japonija]] yra didžiausia oficialios [[vystymosi parama|vystymosi paramos]] Filipinams donorė.<ref>{{cite news|last=Brutas |first=Ma Karen |date=2016-11-18|title=Top development aid donors to the Philippines 2015 |work=[[Devex]] |url=https://www.devex.com/news/top-development-aid-donors-to-the-philippines-2015-89091 |access-date=2020-07-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20161119112216/https://www.devex.com/news/top-development-aid-donors-to-the-philippines-2015-89091 |archive-date=2016-11-19}}</ref> Nors egzistuoja nedidelė įtampa dėl [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] palikimo, kai [[Japonijos imperija]] buvo okupavusi Filipinus, priešiškumo iš Filipinų pusės beveik neliko.<ref>[https://web.archive.org/web/20060927161330/http://countrystudies.us/philippines/93.htm]</ref> Istoriniai ir kultūriniai ryšiai ir toliau daro įtaką santykiams su [[Ispanija]].<ref>{{cite news|last=Santos |first=Matikas |date=2014-09-15|title=PH-Spain bilateral relations in a nutshell |newspaper=[[Philippine Daily Inquirer]] |url=http://globalnation.inquirer.net/111122/ph-spain-bilateral-relations-in-a-nutshell-2 |access-date=2020-07-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20140917001506/http://globalnation.inquirer.net/111122/ph-spain-bilateral-relations-in-a-nutshell-2 |archive-date=2014-09-17}}</ref><ref>{{cite news|title=Madrid Embassy commemorates PHL-Spain relations' anniversary |url=https://businessmirror.com.ph/2022/11/17/madrid-embassy-commemorates-phl-spain-relations-anniversary/ |access-date=2023-05-10|work=[[BusinessMirror]] |date=2022-11-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20221116165209/https://businessmirror.com.ph/2022/11/17/madrid-embassy-commemorates-phl-spain-relations-anniversary/ |archive-date=2022-11-16}}</ref> Santykius su [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] šalimis veikia didelis tose šalyse dirbančių filipiniečių skaičius, taip pat problemos, susijusios su musulmonų mažuma Filipinuose.<ref>{{cite news|last1=Berlinger |first1=Joshua |last2=Sharma |first2=Akanksha |date=2020-01-07|title=The Philippines is particularly vulnerable to any Middle Eastern conflict. Here's why |work=[[CNN]] |url=https://edition.cnn.com/2020/01/07/asia/philippines-middle-east-tensions-intl-hnk/index.html |access-date=2020-08-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20200107090831/https://edition.cnn.com/2020/01/07/asia/philippines-middle-east-tensions-intl-hnk/index.html |archive-date=2020-01-07}}</ref><ref>{{cite journal|last=Sevilla |first=Henelito A. Jr. |date=2011 m. birželio mėn. |title=Middle East Security Issues and Implications for the Philippines |journal=Indian Journal of Asian Affairs |volume=24 |issue=1/2 |issn=0970-6402 |pages=49–61 |jstor=41950511}}</ref> Filipinai turi pretenzijų į [[Spratlio salos|Spratlio salas]], į kurias dar pretenduoja Kinijos, [[Malaizija|Malaizijos]], [[Taivanas|Taivano]] ir Vietnamo vyriausybės.<ref>{{cite report|last1=Joyner |first1=Christopher C. |editor-last1=Singh |editor-first1=Ranjeet K. |title=Investigating Confidence-Building Measures in the Asia-Pacific Region |year=1999|publisher=[[Stimson Center]] |page=56 |url=https://www.jstor.org/stable/resrep10935 |access-date=2023-05-09|chapter=The Spratly Islands Dispute in the South China Sea: Problems, Policies, and Prospects for Diplomatic Accommodation|jstor=resrep10935.8 |jstor-access=free}}</ref> Filipinai kontroliuoja [[Titu sala|Titu salą]] šiame salyne.<ref>{{cite news|last=Pitlo |first=Lucio Blanco III |date=2020-05-27|title=Philippines bolsters posture in South China Sea after navy ship docks at new Spratly Islands port |work=[[South China Morning Post]] |url=https://www.scmp.com/week-asia/opinion/article/3086253/philippines-bolsters-posture-south-china-sea-after-navy-ship |access-date=2020-08-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20200527030224/https://www.scmp.com/week-asia/opinion/article/3086253/philippines-bolsters-posture-south-china-sea-after-navy-ship |archive-date=2020-05-27}}</ref> 2012 m. Filipinai kreipėsi į [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinį arbitražo teismą]] po to, kai Kinija užgrobė Filipinams priklausomą [[Skarboro sekluma|Skarboro seklumą]].<ref>{{cite journal|last1=De Castro |first1=Renato Cruz |title=The Limits of Intergovernmentalism: The Philippines' Changing Strategy in the South China Sea Dispute and Its Impact on the Association of Southeast Asian Nations (ASEAN) |journal=[[Journal of Current Southeast Asian Affairs]] |date=2020 m. gruodžio mėn.|volume=39 |issue=3 |pages=338–346 |doi=10.1177/1868103420935562 |publisher=[[SAGE Publishing]] |doi-access=free}}</ref> Nors bylą galiausiai Filipinai laimėjo,<ref>{{cite news|date=2016-07-12|title=PH wins maritime arbitration case vs. China |work=[[CNN Philippines]] |url=https://www.cnnphilippines.com/news/2016/07/12/PH-wins-maritime-arbitration-case-vs-China.html |access-date=2022-11-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20160713171115/https://www.cnnphilippines.com/news/2016/07/12/PH-wins-maritime-arbitration-case-vs-China.html |archive-date=2016-07-13}}</ref> Kinija bylos išvados nepripažino ir padarė seklumą svarbiu platesnio ginčo simboliu.<ref>{{cite news|last1=Phillips |first1=Tom |last2=Holmes |first2=Oliver |last3=Bowcott |first3=Owen |date=2016-07-12|title=Beijing rejects tribunal's ruling in South China Sea case |language=en |work=[[The Guardian]] |url=https://www.theguardian.com/world/2016/jul/12/philippines-wins-south-china-sea-case-against-china |access-date=2022-11-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20160712120247/https://www.theguardian.com/world/2016/jul/12/philippines-wins-south-china-sea-case-against-china |archive-date=2016-07-12}}</ref><ref>{{cite news|last=Carpio |first=Antonio T.|date=2020-07-23|title=Scarborough Shoal – a redline |newspaper=[[Philippine Daily Inquirer]] |url=https://opinion.inquirer.net/132035/scarborough-shoal-a-redline |access-date=2020-08-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20200724111626/https://opinion.inquirer.net/132035/scarborough-shoal-a-redline |archive-date=2020-07-24}}</ref> Filipinai Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 16 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 metų gruodžio 15 d. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis [[Tokijas|Tokijuje]], [[Japonija|Japonijoje]], Filipinams Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti [[Stokholmas|Stokholme]], [[Švedija|Švedijoje]]. Vilniuje veikia Filipinų Respublikos garbės generalinis konsulatas, Filipinuose – du Lietuvos garbės konsulatai ([[Manila|Maniloje]] ir [[Zambalese]]). === Kariuomenė === {{pagr|Filipinų karinės pajėgos}} Filipinų savanorių ginkluotosios pajėgos (AFP) susideda iš trijų padalinių: Filipinų oro pajėgų, Filipinų kariuomenės ir Filipinų karinio jūrų laivyno. Civilių saugumą užtikrina [[Filipinų nacionalinė policija]], pavaldi Vidaus reikalų ir vietos valdžios departamentui.<ref>{{Cite PH act |title=Department of the Interior and Local Government Act of 1990 |chamber=RA |number=6975 |date=1990-12-13 |url=https://www.officialgazette.gov.ph/1990/12/13/republic-act-no-6975/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20170829090530/https://www.officialgazette.gov.ph/1990/12/13/republic-act-no-6975/ |archive-date=2017-08-29|access-date=2023-02-03|publisher=Official Gazette of the Republic of the Philippines|location=Metro Manila, Philippines}}</ref> Karines pajėgas [[2022 m.]] sudarė 280 000 žmonių, iš kurių 130 000 buvo aktyvūs kariai, 100 000 buvo rezervistai, 50 000 – [[sukarintos pajėgos]].<ref>{{cite news|last=Baclig |first=Cristina Eloisa |date=2022-01-20|title=PH 51st on list of world's most powerful militaries |language=en |newspaper=[[Philippine Daily Inquirer]] |url=https://newsinfo.inquirer.net/1542851/ph-51st-on-list-of-worlds-most-powerful-militaries-2 |access-date=2023-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20220120053550/https://newsinfo.inquirer.net/1542851/ph-51st-on-list-of-worlds-most-powerful-militaries-2 |archive-date=2022-01-20}}</ref> 2021 m. šalis skyrė 1,04 % savo [[BVP]] kariuomenei.<ref>{{cite web|year=2016|title=SIPRI Military Expenditure Database |url=https://milex.sipri.org/sipri|access-date=2020-07-07|publisher=[[Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas]] |location=Solna, Sweden}}</ref><ref>{{cite web|title=Military expenditure (% of GDP) |url=http://data.worldbank.org/indicator/MS.MIL.XPND.GD.ZS |access-date=2020-07-07|publisher=[[Pasaulio bankas]]}}</ref> Didžioji dalis šalies gynybos išlaidų skiriama Filipinų armijai, kuri vadovauja operacijoms prieš vidines grėsmes, tokias kaip [[komunistų kovotojai Filipinuose|komunistų]] ir [[moro konfliktas|musulmonų separatistų]] maištai. Koncentravimasis į vidines grėsmes XX a. aštuntajame dešimtmetyje nusmukdė Filipinų karinio jūrų laivyno pajėgumus.<ref>{{cite book|editor-last1=Till |editor-first1=Geoffrey |url=https://books.google.com/books?id=_bNtAAAAQBAJ |title=Naval Modernisation in South-East Asia: Nature, Causes and Consequences |series=Cass Series: Naval Policy and History |editor-last2=Chan |editor-first2=Jane |date=2013-08-15|publisher=[[Routledge]] |location=Oxfordshire, England |isbn=978-1-135-95394-2 |page=[https://books.google.com/books?id=_bNtAAAAQBAJ&pg=PA150 150] |language=en}}</ref> Kariuomenės modernizavimo programa pradėta [[1995 m.]], o [[2012 m.]] išplėtota siekiant sukurti pajėgesnę gynybos sistemą.<ref>{{cite book|editor-last1=Wu |editor-first1=Shicun |url=https://books.google.com/books?id=qM5ZAgAAQBAJ |title=Securing the Safety of Navigation in East Asia: Legal and Political Dimensions |series=Chandos Asian Studies Series |editor-last2=Zou |editor-first2=Keyuan |date=2013-11-21|publisher=[[Elsevier]] |location=Oxford, England |isbn=978-1-78242-160-3 |page=[https://books.google.com/books?id=qM5ZAgAAQBAJ&pg=PA35 35] |language=en}}</ref><ref>{{cite news|date=2012-12-11|title=Aquino signs revised AFP Modernization Act |work=[[The Philippine Star]] |url=https://www.philstar.com/pilipino-star-ngayon/headlines/2012/12/11/884844/aquino-signs-revised-afp-modernization-act |access-date=2023-03-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20220421114944/https://www.philstar.com/pilipino-star-ngayon/headlines/2012/12/11/884844/aquino-signs-revised-afp-modernization-act |archive-date=2022-04-21}}</ref> Filipinų karinėms pajėgoms jau ilgą laiką tenka kovoti su [[pilietiniai konfliktai Filipinuose|vietiniais sukilėliais]], [[separatizmas Filipinuose|separatistais]] ir [[terorizmas Filipinuose|teroristais]].<ref>{{cite book|last=Arnold |first=Guy |url=https://books.google.com/books?id=L3TqDAAAQBAJ |title=Wars in the Third World Since 1945 |series=History and Politics in the 20th Century: Conflict: Bloomsbury Academic Collections |year=2016|publisher=[[Bloomsbury Publishing]] |location=London, England |isbn=978-1-4742-9101-9 |page=[https://books.google.com/books?id=L3TqDAAAQBAJ&pg=PA497 497] |language=en}}</ref><ref name="Croissant-2017">{{cite book|last1=Croissant |first1=Aurel |url=https://books.google.com/books?id=77xEDwAAQBAJ |title=Comparative Politics of Southeast Asia: An Introduction to Governments and Political Regimes |last2=Lorenz |first2=Philip |year=2017|publisher=[[Springer Science+Business Media|Springer]] |location=Cham, Switzerland |isbn=978-3-319-68182-5 |page=[https://books.google.com/books?id=77xEDwAAQBAJ&pg=PA243 243]}}</ref><ref>{{cite web|title=GTD Search Results; Philippines |url=https://www.start.umd.edu/gtd/search/Results.aspx?page=1&casualties_type=&casualties_max=&country=160&charttype=line&chart=overtime&ob=GTDID&od=desc&expanded=yes |archive-url=https://web.archive.org/web/20230315083451/https://www.start.umd.edu/gtd/search/Results.aspx?page=1&casualties_type=&casualties_max=&country=160&charttype=line&chart=overtime&ob=GTDID&od=desc&expanded=yes |archive-date=2023-03-15|access-date=2023-03-15|website=Global Terrorism Database |publisher=[[Merilendo universitetas]]}}</ref> Didžiausios [[Bangsamoro]] separatistinės organizacijos, [[Moro nacionalinis išsivadavimo frontas]] ir [[Moro islamiškas išlaisvinimo frontas]], pasirašė galutinius taikos susitarimus su vyriausybe atitinkamai 1996 m. ir 2014 m.<ref>{{cite web|title=MMP: Moro National Liberation Front |url=https://cisac.fsi.stanford.edu/mappingmilitants/profiles/moro-national-liberation-front#text_block_20212 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221101073611/https://cisac.fsi.stanford.edu/mappingmilitants/profiles/moro-national-liberation-front |archive-date=2022-11-01|access-date=2023-02-14|website=[[Center for International Security and Cooperation]] |publisher=[[Stanfordo universitetas]] |language=en}}</ref><ref>{{cite news|last1=Esguerra |first1=Christian V.|last2=Burgonio |first2=TJ |date=2014-03-28|title=Philippines, MILF sign peace agreement |language=en |newspaper=[[Philippine Daily Inquirer]] |url=https://newsinfo.inquirer.net/589706/bangsamoro-rising |access-date=2023-02-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20140328040452/https://newsinfo.inquirer.net/589706/bangsamoro-rising |archive-date=2014-03-28}}</ref> Kitos karingesnės grupės, tokios kaip ''[[Abu Sayyaf]]'' ir [[Bangsamoro islamiški laisvės kovotojai]] gan aktyviai veikia Sulu salyne ir Magindanao, kur dažniausiai reikalaudami išpirkos grobia užsieniečius, tačiau ir jų aktyvumas sumažėjęs.<ref name="CTCSentinel-BIFF">{{cite journal|last1=Chalk |first1=Peter |title=The Bangsamoro Islamic Freedom Fighters: The Newest Obstacles to Peace in the Southern Philippines? |journal=CTC Sentinel |date=2013 m. lapkričio mėn.|volume=6 |issue=11–12 |pages=15–17 |url=https://apps.dtic.mil/sti/pdfs/ADA590315.pdf |access-date=2023-06-18|publisher=Combating Terrorism Center at West Point |oclc=872740536 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230619003423/https://apps.dtic.mil/sti/pdfs/ADA590315.pdf |archive-date=2023-06-19|via=Defense Technical Information Center}}</ref><ref>{{cite book|author1=[[International Institute for Strategic Studies]] |title=Armed Conflict Survey 2021 |date=2021-09-20|publisher=[[Routledge]] |location=Abingdon, Oxon, England |isbn=978-1-000-54558-6 |url=https://books.google.com/books?id=xONDEAAAQBAJ&pg=PT539 |language=en}}</ref><ref>{{cite encyclopedia |editor-last1=Ciment |editor-first1=James |encyclopedia=Encyclopedia of Conflicts Since World War II |title=Philippines: War on Islamic Militants Since 1990 |date=2015-03-27|publisher=[[Routledge]] |location=Abingdon, Oxon, England |edition=2nd |volume=One–Four |isbn=978-1-317-47186-8 |page=[https://books.google.com/books?id=BpGXBwAAQBAJ&pg=PA662 662] |url=https://books.google.com/books?id=BpGXBwAAQBAJ}}</ref><ref>{{cite book|last1=Schiavo-Campo |first1=Salvatore |last2=Judd |first2=Mary |date=2005 m. vasario mėn. |title=The Mindanao Conflict in the Philippines: Roots, Costs, and Potential Peace Dividend |url=http://siteresources.worldbank.org/INTCPR/214578-1111996036679/20482477/WP24_Web.pdf |series=Working Papers Series |publisher=[[Pasaulio bankas]] |issue=Paper No. 24 |location=Washington, D.C. |isbn=<!-- ISBN unspecified --> |oclc=992235323 |archive-url=https://web.archive.org/web/20091007105619/http://siteresources.worldbank.org/INTCPR/214578-1111996036679/20482477/WP24_Web.pdf |archive-date=2009-10-07|access-date=2023-02-03}} {{No ISBN}}</ref><ref>{{cite news|last=Nepomuceno |first=Priam |date=2020-10-10 |title=PH Army keen to end terror threat with arrest of 3 terrorists |work=[[Philippine News Agency]] |url=https://www.pna.gov.ph/articles/1118108 |access-date=2020-12-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20201030144543/https://www.pna.gov.ph/articles/1118108 |archive-date=2020-10-30}}</ref> [[Filipinų komunistų partija]] ir jos sukarintas sparnas [[Naujoji liaudies armija]] prieš vyriausybę kariauja partizaninį karą nuo aštuntojo dešimtmečio ir, nors po diktatūros žlugimo 1986 m. kariniu ir politiniu požiūriu susitraukė, vis dar rengia išpuolius prieš vyriausybės pareigūnus, saugumo pajėgas, organizuoja sprogdinimus ir žudymus.<ref>{{cite book|last=White |first=Jonathan R. |edition=Seventh |url=https://books.google.com/books?id=LWF-twYVE7sC |title=Terrorism and Homeland Security |year=2011|publisher=[[Wadsworth Cengage Learning]] |location=Belmont, Calif. |isbn=978-0-495-91336-8 |page=363}}</ref>.<ref name="CIAWorldFactBook-2022-2023">{{cite book|last=Central Intelligence Agency |url=https://books.google.com/books?id=BOFIEAAAQBAJ&pg=PT4659 |title=CIA World Factbook 2022–2023 |date=2022-06-21|publisher=[[Skyhorse Publishing]] |location=New York, N.Y. |isbn=978-1-5107-7119-2 |language=en |author-link=CŽV}}</ref> == Infrastruktūra == {{pagr|Filipinų transportas}} Filipinas susisiekimui naudoja kelių, oro, bėgių ir vandens transportą. Dominuoja kelių transportas – juo keliauja 98 % žmonių ir 58 % krovinių srauto.<ref name="ADBOrg-PH-Transport">{{cite report|url=https://www.adb.org/sites/default/files/institutional-document/33700/files/philippines-transport-assessment.pdf |title=Philippines: Transport Sector Assessment, Strategy, and Road Map |year=2012|publisher=[[Asian Development Bank]] |location=Mandaluyong, Philippines |isbn=978-92-9092-855-3 |pages=1–2 |access-date=2020-08-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20160803210126/https://www.adb.org/sites/default/files/institutional-document/33700/files/philippines-transport-assessment.pdf |archive-date=2016-08-03}}</ref> 2018 m. gruodį šalyje buvo 210 528 km kelių.<ref>{{cite report|date=2019-02-22|title=Department of Public Works and Highways; Strategic Infrastructure Programs and Policies |url=https://iro.ph/article_doc/eaaa3b67_Philippine%20Economic%20Briefing%20(Osaka,Japan)%20-%20DPWH%20Presentation.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20200827174411/https://iro.ph/article_doc/eaaa3b67_Philippine%20Economic%20Briefing%20%28Osaka,Japan%29%20-%20DPWH%20Presentation.pdf |archive-date=2020-08-27|access-date=2020-09-02|website=Investor Relations Office |publisher=[[Viešųjų darbų ir greitkelių departamentas (Filipinai)|Viešųjų darbų ir greitkelių departamentas]] |page=2}}</ref> Filipinuose veikia 90 valstybinių oro uostų, aštuoni iš jų – tarptautiniai. Filipinuose bendra instaliuota elektrinių galia 2021 m. siekė 26,9 [[vatas|GW]]. 43 % energijos pagaminta iš [[anglį deginati elektrinė|anglies]], 14 % iš [[nafta|naftos]], 14 % iš [[hidroelektrinės|hidroelektrinių]], 12 % iš [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]] ir 7 % iš [[geoterminė energija|geoterminių]] šaltinių.<ref>{{cite report|title=2021 Power Statistics |url=https://www.doe.gov.ph/sites/default/files/pdf/energy_statistics/2021_power_statistics_02_installed_and_dependable_capacity_per_plant_type_per_grid.pdf |publisher=[[Energijos departamentas (Filipinai)|Energijos departamentas]] |access-date=2023-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20221221042947/https://www.doe.gov.ph/sites/default/files/pdf/energy_statistics/2021_power_statistics_02_installed_and_dependable_capacity_per_plant_type_per_grid.pdf |archive-date=2022-12-21}}</ref> Filipinai yra treti didžiausi geoterminės energijos gamintojai po JAV ir Indonezijos.<ref>{{cite report|url=https://www.ren21.net/wp-content/uploads/2019/05/GSR2022_Full_Report.pdf |title=Renewables 2022: Global Update Report |publisher=[[REN21]] sekretariatas |location=Paris, France |year=2022 |isbn=978-3-948393-04-5 |page=108 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220616033736/https://www.ren21.net/wp-content/uploads/2019/05/GSR2022_Full_Report.pdf |archive-date=2022-06-16}}</ref> 2021 m. pab. 95,41 % namų ūkių [[elektrifikacija|turėjo elektrą]].<ref>{{cite report |title=40th Electric Power Industry Reform Act (EPIRA) Implementation Status Report (For the Report Period April 2022) |url=https://www.doe.gov.ph/sites/default/files/pdf/electric_power/40th-EPIRA-Status_Report-FINAL.pdf |website=[[Energijos departamentas (Filipinai)|Energijos departamentas]] |access-date=2023-08-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20230501231703/https://www.doe.gov.ph/sites/default/files/pdf/electric_power/40th-EPIRA-Status_Report-FINAL.pdf |archive-date=2023-05-01|page=69}}</ref> == Kita informacija == * [[Filipinų ryšiai]] * [[Filipinų šventės]] == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{vikižodynas}} {{commonscat|Philippines}} {{wikivoyage|Philippines}} Bendros nuorodos: * [http://www.gov.ph/ Vyriausybės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120101105754/http://www.gov.ph/ |date=2012-01-01 }} * [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/ CŽV statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130510200259/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/ |date=2013-05-10 }} Žemėlapiai: * [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Philippines-physical-map.gif Filipinų fizinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/political-map-of-Philippine.gif Filipinų administracinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Philippines-road-map.gif Filipinų pagrindinių kelių žemėlapis] * [http://maps.google.co.uk/maps?q=Philippines&hl=en&ll=12.297068,121.069336&spn=24.842654,43.198242&sll=4.477856,115.686035&sspn=12.744573,21.599121&vpsrc=6&gl=uk&hnear=Philippines&t=p&z=5 Filipinai googlemaps žemėlapyje] {{Azija}} [[Kategorija:Filipinai| ]] [[Kategorija:Valstybės]] [[Kategorija:JAV istorinės teritorijos]]'