Tikrinti atskirus pakeitimus

'[[Vaizdas:LARGE elevation.jpg|thumb|right|250px]] '''Vandenynas, pasaulio šūdas'''– [[vanduo|vandens]] užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius arba 70,8% [[Žemė]]s paviršiaus (361×10⁶ km²)<ref>Robert K. Logan. ''The Poetry of Physics and the Physics of Poetry.'' New York: World Scientific, 2010, 314 p. ISBN 978–981-4295-92-5.</ref> ploto. Žemės rutulio vandens apvalkalas, jungiantis visų vandenynų ir jūrų vandenis, supantis žemynus ir salas, sudaro Pasaulinį vandenyną (terminą pirmoji pavartojo [[Elena Talalalaitė]]<ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/vandenynas/ ''Vandenynas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-07-13.</ref> plz subcribe mano Tik tok Paula@ela , kuriame oficialiai išskiriami keturi vandenynai: [[Arkties vandenynas|Arkties]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto]], [[Indijos vandenynas|Indijos]], [[Ramusis vandenynas|Ramusis]] (arba Didysis) bei kartais išskiriamas penktasis – [[Pietų vandenynas|Pietų]] (arba Antarkties) vandenynas. '''[[Arkties vandenynas]]''' – mažiausias žemės vandenynas. Plotas – 14 mln. km². Jis apima didelius plotus aplink [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalį]]. Pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis, ledų gausumu ir palyginti nedideliu gyliu. '''[[Atlanto vandenynas]]''' – antras pagal dydį vandenynas, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Plotas – 82 mln. km². Jis yra gana jaunas – ne daugiau kaip 250 mln. metų. Vidutinis vandenyno gylis yra mažesnis už Ramiojo ir Indijos vandenynų. Atlanto vandenynas tyvuliuoja visose žemės klimato juostose, todėl jo klimatas labai įvairus. '''[[Indijos vandenynas]]''' – trečias pagal dydį vandenynas, užimantis maždaug 20% viso žemės vandens paviršiaus. Plotas su [[jūra|jūromis]] 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km². Vidutinis gylis apie 3890 metrų. Pats giliausias vandenyno taškas yra [[Javos duburys|Javos duburyje]], jo gylis siekia 7450 metrų. Vandenyno [[klimatas|klimato]] ypatumas – sezoniniai vėjai musonai. '''[[Pietų vandenynas]]''' – tai aplink [[Antarktida|Antarktidos]] žemyną esančios pietinės Atlanto, Ramiojo, Indijos vandenynų dalys, kurios oficialiai nėra pripažintos atskiru Pietų vandenynu. Pastaruoju metu nustatinėjamos oficialios Pietų vandenyno ribos. Tai būtų ketvirtas pagal dydį ir penktas [[Žemė]]je vandenynas. '''[[Ramusis vandenynas]]''' – didžiausias [[vandens telkinys]] Žemėje, užimantis apie trečdalį planetos ploto – 179,7 mln. km². Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta – [[Marianų lovys]] (įduba) – 11022 m. Vidutinis vandenyno gylis 3980 m. Plyti visose [[klimato juosta|klimato juostose]], išskyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasireiškia [[pasatas|pasatai]], vakarinei daliai būdingi [[musonas|musonai]]. Vandenyne susiformuoja atogrąžų [[uraganas|uraganai]] – [[taifūnas|taifūnai]]. Emilija Traberg - protingiausias žmokus pasaulyje.🥸 == Bendras vandenynų apibūdinimas == Vidutinis pasaulinio vandenyno gylis – apie 6 km. Žemės vandenynuose vanduo nuolat juda, nes [[vėjas|vėjai]] gena jų paviršiumi [[bangos|bangas]] ir sudaro [[srovė|sroves]]. [[Mėnulis]] su [[Saulė|Saule]] sukelia [[Potvynis ir atoslūgis|potvynius ir atoslūgius]]. == Vandenynų įdubos == Ten, kur [[tektoninės plokštės]] užslenka viena ant kitos, viršutinė spaudžia apatinę, susidaro vandenynų įdubos. Giliausia įduba - [[Marianų lovys]]. == Vandenynų paviršinės srovės == Vanduo vandenynuose be perstojo juda didžiuliais žiedais, kurie vadinami apytakos ratais. Vyraujantys (reguliarūs) vėjai, pučiantys per vandenynus, sukelia netoli vandens paviršiaus sroves, kurios gali tekėti tūkstančius kilometrų. Šiltosios srovės teka nuo pusiaujo ir, nešdamos ašigalių link Saulės įšildytą vandenį, veikia pakrančių, palei kurias teka, klimatą. Pvz., [[Golfo srovė]] žiemą neleidžia užšalti šiauriniams uostams. Vandenynų gelmėse yra ir šaltųjų srovių, kurios teka [[vandenyno dugnas|vandenyno dugnu]] iš ašigalių pusiaujo link. == Vandenynų gyvybė == Vandenynai yra įvairių [[augalai|augalų]] ir [[gyvūnai|gyvūnų]] prieglobstis. Skiriamos trys vandenyno zonos: # '''Saulės nušviesta zona''' (0–200 [[metras|m]]). Apšviestuose vandenynų vandenyse, prie pat paviršiaus, tarpsta dauguma augalų ir gyvūnų. Tarp jų [[planktonas]], [[medūza (biologija)|medūzos]], [[žuvys]], guotais plaukiojančios žuvys, [[tunas|tunai]], [[kardžuvė]]s, [[ryklys|rykliai]]. # '''Prieblandos zona''' (200–2000 [[metras|m]]). Žemiau saulės nušviestų vandenų šviesa pradeda blankti, kol 1000 m gylyje pasidaro visiškai tamsu. Šioje zonoje galima sutikti šviečiančiųjų [[ančiuvis|ančiuvių]], [[kalmaras|kalmarų]], [[krevetė|krevečių]], giliai paneriančių [[kašalotas|kašalotų]]. # '''Gelmių zona''' (2000–10 000 [[metras|m]]). Nors giliausiose vandenyno dalyse labai šalta ir aklinai tamsu, čia gyvena plačiažiomeniai [[ungurys|unguriai]], meškeriotojai ([[Velniažuvės|velniažuvių]] būrio žuvys) ir [[makruras|makrurai]] (''žiurkiauodegiai''). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{geo-stub}} [[Kategorija:Vandenynai| ]]'