Tikrinti atskirus pakeitimus

This page allows you to examine the variables generated by the Abuse Filter for an individual change.

Kintamieji sugeneruoti šiam pakeitimui

KintamasisReikšmė
Naudotojo redagavimų skaičius (user_editcount)
null
Naudotojo sąskaitos vardas (user_name)
'88.119.96.10'
Laikas kada e-mail adresas buvo patvirtintas (user_emailconfirm)
null
Naudotojo paskyros amžius (user_age)
0
Grupės (imtinai), kurioms naudotojas priklauso (user_groups)
[ 0 => '*' ]
Teisės, kurias turi vartotojas (user_rights)
[ 0 => 'createaccount', 1 => 'read', 2 => 'edit', 3 => 'createpage', 4 => 'createtalk', 5 => 'writeapi', 6 => 'viewmyprivateinfo', 7 => 'editmyprivateinfo', 8 => 'editmyoptions', 9 => 'abusefilter-log-detail', 10 => 'urlshortener-create-url', 11 => 'centralauth-merge', 12 => 'abusefilter-view', 13 => 'abusefilter-log', 14 => 'vipsscaler-test' ]
Ar naudotojas redaguoja naudodamas mobilųjį įskiepį (user_mobile)
false
Visuotinės grupės, kurioms priklauso vartotojas (global_user_groups)
[]
Visuotinis naudotojo keitimų skaičius (global_user_editcount)
0
Ar naudotojas redaguoja per mobiliąją programėlę (user_app)
false
Puslapio ID (page_id)
223557
Puslapio vardų sritis (page_namespace)
0
Puslapio antraštė (be vardų srities) (page_title)
'Gražina Arlickaitė'
Pilna puslapio antraštė (page_prefixedtitle)
'Gražina Arlickaitė'
Paskutiniai dešimt vartotojų, keitusių puslapį (page_recent_contributors)
[ 0 => 'Ming chang', 1 => 'Powermelon', 2 => 'Lot-bot-as', 3 => '84.240.54.149', 4 => 'Barzdonas', 5 => '78.60.4.235', 6 => 'VP-bot', 7 => 'Homobot', 8 => 'Kareiva', 9 => 'Lazdynas' ]
Puslapio amžius (sekundėmis) (page_age)
484750706
Veiksmas (action)
'edit'
Redagavimo pastaba (summary)
''
Time since last page edit in seconds ($1) (page_last_edit_age)
221703008
Seno turinio modelis (old_content_model)
'wikitext'
Naujo turinio modelis (new_content_model)
'wikitext'
Senasis viki teksto puslapis, prieš redagavimą (old_wikitext)
'[[Vaizdas:Grazina Arlickaite.jpg|miniatiūra|Gražina Arlickaitė (nuotr. Redos Mickevičiūtės)]] '''Gražina Arlickaitė''' (g. [[1947]] m. [[rugpjūčio 20]] d. [[Dainava (Ukmergė)|Dainavoje]], [[Deltuvos valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė. == Biografija == [[1969]] m. baigė lietuvių filologiją [[VU|Vilniaus universitete]]. [[1977]]–[[1980]] m. Sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto (VGIK) [[Maskva|Maskvoje]] aspirantė. [[1993 m.|1993]] m. Lietuvos Mokslo Taryba nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą už menotyros mokslų kandidatės disertaciją, apgintą 1980 m. Maskvoje. Nuo [[1999]] m. Europos kino akademijos (EFA) narė. [[1970]]–[[1981]] m. su pertraukomis dirbo žurnaluose [[Lietuvos sparnai|„Sparnai“]], „[[Mokslas ir gyvenimas]]“, [[Kinas (žurnalas)|„Kinas“]], [[1976]]–[[1977]] m. – [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] [[LII|Istorijos instituto]] Menotyros skyriuje. Nuo 1981 m. dirbo [[LKS|Lietuvos kino studijoje]], [[1992]]–[[1994]] m. Komercijos, [[1994]]–[[2004]] m. Tarptautinių ryšių tarnybos vadovė. Nuo [[1991]] m. [[LMTA|Lietuvos muzikos akademijos]] (nuo 2004 m. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]) dėstytoja, nuo [[1995]] m. docentė. [[1998]]–[[2002]] m. VšĮ „Informacinė antena“ vadovė. Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos vadovė, komercijos skyriaus direktorė, tarptautinių ryšių tarnybos vadovė (1985 – 2004 m.) European Script Found ‘Sources’ ekspertė (1994 m. – iki šiol); Lietuvos Muzikos akademijos Teatro ir kino fakulteto docentė (1995 – [[2011 m.]]); „Eureka Audiovisuel” ir "Audiovisual Observatory" Lietuvos koordinatorė (1998 – 2002 m.); [[Kino pavasaris|Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“]] meno vadovė (1998 – 2004 m.). [[Scanorama|Europos šalių kino forumo SCANORAMA]] direktorė ir meno vadovė ([[2003 m.|2003]] m. – iki šiol); VšĮ „Kino aljansas“ direktorė (2003 m. – iki šiol); [[Sidabrinė gervė|Lietuvių kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“]] vertinimo komisijos pirmininkė ([[2008 m.|2008]] m. – iki šiol). Po pirmųjų Nacionalinių kino apdovanojimų tapo viena iš Lietuvių kino akademijos (LiKA) steigėjų ir iki dabar yra LiKA tarybos pirmininkė (2008-iki dabar). Jos iniciatyva 2012 m. LiKA tapo EFA Fanų klubo nare, atveriančia puikias perspektyvas lietuvių kino profesionalams tapti tikraisiais EFA nariais. Tarptautinių kino festivalių [[Liubekas|Liubeke]], [[Miunchenas|Miunchene]], [[Karlovy Varai|Karlovy Varuose]] ir kt. žiuri narė. Parengė audiovizualinės srities informacinių leidinių. Paskelbė kino istorijos ir teorijos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje.<ref>{{VLE|X|767||Gražina Arlickaitė}}</ref> == Svarbiausi leidiniai == Lietuvai siekiant narystės ES vadovavo jos įkurtai „Informacinei antenai“, supažindinančiai Lietuvos kino profesionalus su ES audiovizualinės srities įstatymais, organizavo tarptautinius seminarus ir išleido specializuotus leidinius: „Lietuvių filmai/Lithuanian films 1990-1998“. Dvikalbis lietuvių filmų sąvadas (Informacinis leidinys lietuvių-anglų k. Išleido  „Informacinė antena“, Vilnius, 1998, 30 psl.); Dvikalbis leidinys “Lietuvių filmai 1990 - 2002/ Lithuanian Films 1990 - 2002” (Išleido VšĮ „Informacinė antena“, remiant [[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Lietuvos Kultūros ministerijai]], Eureka Audiovisuel, Scandinavian Films (Vilnius, leidykla „Savas takas”, 2002, 624 psl.).  Dr. Gražina Arlickaitė paskelbė daug kritinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, parengė ne vieną leidinį audiovizualinės srities profesionalams, surengė meistriškumo tobulinimo dirbtuvių kino meno profesionalams, buvo daugelio tarptautinių kino festivalių žiuri narė, parengė ir pristatė lietuvių kino programas pagrindiniuose Europos kino festivaliuose. == Apdovanojimai == * [[2014 m.|2014]] m. Norvegijos Karališkasis ordinas; * [[2015 m.|2015]] m. Lietuvos valstybinis apdovanojimas ordino [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis|„Už nuopelnus Lietuvai“ medalis]]; * 2015 m. Lenkijos „Auksinis kryžius už nuopelnus“; * [[2016 m.|2016]] m. [[Vyriausybės kultūros ir meno premija|Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija]]; * 2016 m. Švedijos karališkasis ordinas. == Bibliografija == * Lietuvių filmai 1990–1998 m. (''Lithuanian Films 1990–1998''), 1998 m. * Lietuvių filmai 1990–2002 m. (''Lithuanian Films 1990–2002''), 2002 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Arlickaitė, Gražina}} [[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]'
Naujas viki teksto puslapis, po redagavimo (new_wikitext)
'[[Vaizdas:Grazina Arlickaite.jpg|miniatiūra|Gražina Arlickaitė (nuotr. Redos Mickevičiūtės)]] '''Gražina Arlickaitė''' (g. [[1947]] m. [[rugpjūčio 20]] d. [[Dainava (Ukmergė)|Dainavoje]], [[Deltuvos valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, kino festivalio „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė. == Biografija == Gražina Arlickaitė yra humanitarinių mokslų daktarė, baigusi lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete bei apsigynusi daktaro laipsnį Maskvos valstybiniame kinematografijos institute. Daugiau nei dešimtmetį dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1995 m. suteiktas docentės vardas, 2020-2023 m. buvo LMTA Tarybos narė. Apgynusi disertaciją Maskvoje ir grįžusi į Lietuvą, Gražina Arlickaitė dirbo žurnalo „Kinas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja, o nuo 1980 m. – Lietuvos kino studijos scenarinės redkolegijos vyriausiąja redaktore. 1992-1994 m. ėjo Lietuvos Lietuvos kino studijos komercijos direktorės pareigas, 1994-2004 m. vadovavo Lietuvos kino studijos tarptautinių ryšių tarnybai. Gražina Arlickaitė buvo pirmoji ir ilgus metus vienintelė Lietuvos kino profesionalė, kurią 1999 m. Europos kino akademija pakvietė tapti savo nare, suteikdama teisę balsuoti renkant geriausius Europos kino filmus. Jos narystė Europos kino akademijoje tęsiasi iki šiol. Kontaktai su Europos kino akademija ir kitų Europos šalių nacionalinių kino akademijų patirtis paskatino kartu su kitais Lietuvos kino profesionalais įsteigti Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“, o jų pagrindu – Lietuvių kino akademiją (LiKA). 2008–2018 m. Gražina Arlickaitė buvo „Sidabrinių gervių“ vertinimo komisijos, o 2010–2020 m. – LiKA tarybos pirmininkė. Gražina Arlickaitė yra buvusi Karlovi Varų, Monte Karlo, Liubeko, Miuncheno bei kitų tarptautinių kino festivalių žiuri nare. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, kinotyrininkė sudarė ir pristatė lietuvių filmų programas tarptautiniuose Berlyno, San Remo, Ruano, Paryžiaus, Miuncheno, Linco, Kotbuso, Amsterdamo, Liubeko, Varšuvos, Korlovy Varų, Klermont Ferano, Kalkutos kino festivaliuose. Ši veikla padėjo Lietuvos kino profesionalams užmegzti pirmuosius ir stiprinti jau esamus tarptautinius ryšius, pristatyti savo kūrybą Europos ir pasaulio kino kontekste, kurti kino sklaidos, gamybos ir institucinio bendradarbiavimo tradicijas.   2003 m. Gražina Arlickaitė įkūrė Šiaurės šalių kino forumą – kino festivalį „Scanorama“ (nuo 2009 m. – Europos šalių kino forumą), jau daugiau nei du dešimtmečius vystantį profesionalią nacionalinio ir europietiško kino sklaidą. Festivalio metu parodoma per 300 naujausio europietiško kino seansų, surengiamos bent kelios lietuviškos premjeros, kasmet jame apsilanko dešimtys žinomų užsienio kino profesionalų ir per 30 000 kino žiūrovų visoje Lietuvoje. Festivalio įkurtos trumpametražių ir ilgametražių filmų konkursinės programos suteikia galimybę pradedantiesiems Lietuvos ir viso regiono kino profesionalams žengti pirmuosius žingsnius ir įsitvirtinti kino industrijoje. == Svarbiausi leidiniai == Lietuvai siekiant narystės ES vadovavo jos įkurtai „Informacinei antenai“, supažindinančiai Lietuvos kino profesionalus su ES audiovizualinės srities įstatymais, organizavo tarptautinius seminarus. Išleido specializuotus leidinius „Lietuvių filmai: 1990–1998“ (1998) ir „Lietuvių filmai: 1990–2002“ (2002), audiovizualinės srities informacinių leidinių, paskelbė kelias dešimtis reikšmingų kino istorijos ir teorijos straipsnių lietuvių bei užsienio kultūrinėje ir akademinėje spaudoje. == Apdovanojimai == * [[2014 m.|2014]] m. Norvegijos Karališkasis ordinas; * [[2015 m.|2015]] m. Lietuvos valstybinis apdovanojimas ordino [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis|„Už nuopelnus Lietuvai“ medalis]]; * 2015 m. Lenkijos „Auksinis kryžius už nuopelnus“; * [[2016 m.|2016]] m. [[Vyriausybės kultūros ir meno premija|Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija]]; * 2016 m. Švedijos karališkasis ordinas. == Bibliografija == * Lietuvių filmai 1990–1998 m. (''Lithuanian Films 1990–1998''), 1998 m. * Lietuvių filmai 1990–2002 m. (''Lithuanian Films 1990–2002''), 2002 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Arlickaitė, Gražina}} [[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]'
Pakeitimo skirtumai (edit_diff)
'@@ -1,40 +1,22 @@ [[Vaizdas:Grazina Arlickaite.jpg|miniatiūra|Gražina Arlickaitė (nuotr. Redos Mickevičiūtės)]] -'''Gražina Arlickaitė''' (g. [[1947]] m. [[rugpjūčio 20]] d. [[Dainava (Ukmergė)|Dainavoje]], [[Deltuvos valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė. +'''Gražina Arlickaitė''' (g. [[1947]] m. [[rugpjūčio 20]] d. [[Dainava (Ukmergė)|Dainavoje]], [[Deltuvos valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, kino festivalio „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė. == Biografija == -[[1969]] m. baigė lietuvių filologiją [[VU|Vilniaus universitete]]. [[1977]]–[[1980]] m. Sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto (VGIK) [[Maskva|Maskvoje]] aspirantė. [[1993 m.|1993]] m. Lietuvos Mokslo Taryba nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą už menotyros mokslų kandidatės disertaciją, apgintą 1980 m. Maskvoje. Nuo [[1999]] m. Europos kino akademijos (EFA) narė. +Gražina Arlickaitė yra humanitarinių mokslų daktarė, baigusi lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete bei apsigynusi daktaro laipsnį Maskvos valstybiniame kinematografijos institute. Daugiau nei dešimtmetį dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1995 m. suteiktas docentės vardas, 2020-2023 m. buvo LMTA Tarybos narė. -[[1970]]–[[1981]] m. su pertraukomis dirbo žurnaluose [[Lietuvos sparnai|„Sparnai“]], „[[Mokslas ir gyvenimas]]“, [[Kinas (žurnalas)|„Kinas“]], [[1976]]–[[1977]] m. – [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] [[LII|Istorijos instituto]] Menotyros skyriuje. Nuo 1981 m. dirbo [[LKS|Lietuvos kino studijoje]], [[1992]]–[[1994]] m. Komercijos, [[1994]]–[[2004]] m. Tarptautinių ryšių tarnybos vadovė. Nuo [[1991]] m. [[LMTA|Lietuvos muzikos akademijos]] (nuo 2004 m. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]) dėstytoja, nuo [[1995]] m. docentė. [[1998]]–[[2002]] m. VšĮ „Informacinė antena“ vadovė. +Apgynusi disertaciją Maskvoje ir grįžusi į Lietuvą, Gražina Arlickaitė dirbo žurnalo „Kinas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja, o nuo 1980 m. – Lietuvos kino studijos scenarinės redkolegijos vyriausiąja redaktore. 1992-1994 m. ėjo Lietuvos Lietuvos kino studijos komercijos direktorės pareigas, 1994-2004 m. vadovavo Lietuvos kino studijos tarptautinių ryšių tarnybai. -Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos vadovė, komercijos skyriaus direktorė, tarptautinių ryšių tarnybos vadovė (1985 – 2004 m.) +Gražina Arlickaitė buvo pirmoji ir ilgus metus vienintelė Lietuvos kino profesionalė, kurią 1999 m. Europos kino akademija pakvietė tapti savo nare, suteikdama teisę balsuoti renkant geriausius Europos kino filmus. Jos narystė Europos kino akademijoje tęsiasi iki šiol. -European Script Found ‘Sources’ ekspertė (1994 m. – iki šiol); +Kontaktai su Europos kino akademija ir kitų Europos šalių nacionalinių kino akademijų patirtis paskatino kartu su kitais Lietuvos kino profesionalais įsteigti Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“, o jų pagrindu – Lietuvių kino akademiją (LiKA). 2008–2018 m. Gražina Arlickaitė buvo „Sidabrinių gervių“ vertinimo komisijos, o 2010–2020 m. – LiKA tarybos pirmininkė. -Lietuvos Muzikos akademijos Teatro ir kino fakulteto docentė (1995 – [[2011 m.]]); +Gražina Arlickaitė yra buvusi Karlovi Varų, Monte Karlo, Liubeko, Miuncheno bei kitų tarptautinių kino festivalių žiuri nare. -„Eureka Audiovisuel” ir "Audiovisual Observatory" Lietuvos koordinatorė (1998 – 2002 m.); +Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, kinotyrininkė sudarė ir pristatė lietuvių filmų programas tarptautiniuose Berlyno, San Remo, Ruano, Paryžiaus, Miuncheno, Linco, Kotbuso, Amsterdamo, Liubeko, Varšuvos, Korlovy Varų, Klermont Ferano, Kalkutos kino festivaliuose. Ši veikla padėjo Lietuvos kino profesionalams užmegzti pirmuosius ir stiprinti jau esamus tarptautinius ryšius, pristatyti savo kūrybą Europos ir pasaulio kino kontekste, kurti kino sklaidos, gamybos ir institucinio bendradarbiavimo tradicijas.   -[[Kino pavasaris|Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“]] meno vadovė (1998 – 2004 m.). - -[[Scanorama|Europos šalių kino forumo SCANORAMA]] direktorė ir meno vadovė ([[2003 m.|2003]] m. – iki šiol); - -VšĮ „Kino aljansas“ direktorė (2003 m. – iki šiol); - -[[Sidabrinė gervė|Lietuvių kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“]] vertinimo komisijos pirmininkė ([[2008 m.|2008]] m. – iki šiol). - -Po pirmųjų Nacionalinių kino apdovanojimų tapo viena iš Lietuvių kino akademijos (LiKA) steigėjų ir iki dabar yra LiKA tarybos pirmininkė (2008-iki dabar). Jos iniciatyva 2012 m. LiKA tapo EFA Fanų klubo nare, atveriančia puikias perspektyvas lietuvių kino profesionalams tapti tikraisiais EFA nariais. - -Tarptautinių kino festivalių [[Liubekas|Liubeke]], [[Miunchenas|Miunchene]], [[Karlovy Varai|Karlovy Varuose]] ir kt. žiuri narė. - -Parengė audiovizualinės srities informacinių leidinių. Paskelbė kino istorijos ir teorijos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje.<ref>{{VLE|X|767||Gražina Arlickaitė}}</ref> +2003 m. Gražina Arlickaitė įkūrė Šiaurės šalių kino forumą – kino festivalį „Scanorama“ (nuo 2009 m. – Europos šalių kino forumą), jau daugiau nei du dešimtmečius vystantį profesionalią nacionalinio ir europietiško kino sklaidą. Festivalio metu parodoma per 300 naujausio europietiško kino seansų, surengiamos bent kelios lietuviškos premjeros, kasmet jame apsilanko dešimtys žinomų užsienio kino profesionalų ir per 30 000 kino žiūrovų visoje Lietuvoje. Festivalio įkurtos trumpametražių ir ilgametražių filmų konkursinės programos suteikia galimybę pradedantiesiems Lietuvos ir viso regiono kino profesionalams žengti pirmuosius žingsnius ir įsitvirtinti kino industrijoje. == Svarbiausi leidiniai == -Lietuvai siekiant narystės ES vadovavo jos įkurtai „Informacinei antenai“, supažindinančiai Lietuvos kino profesionalus su ES audiovizualinės srities įstatymais, organizavo tarptautinius seminarus ir išleido specializuotus leidinius: - -„Lietuvių filmai/Lithuanian films 1990-1998“. Dvikalbis lietuvių filmų sąvadas (Informacinis leidinys lietuvių-anglų k. Išleido  „Informacinė antena“, Vilnius, 1998, 30 psl.); - -Dvikalbis leidinys “Lietuvių filmai 1990 - 2002/ Lithuanian Films 1990 - 2002” (Išleido VšĮ „Informacinė antena“, remiant [[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Lietuvos Kultūros ministerijai]], Eureka Audiovisuel, Scandinavian Films (Vilnius, leidykla „Savas takas”, 2002, 624 psl.).  - -Dr. Gražina Arlickaitė paskelbė daug kritinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, parengė ne vieną leidinį audiovizualinės srities profesionalams, surengė meistriškumo tobulinimo dirbtuvių kino meno profesionalams, buvo daugelio tarptautinių kino festivalių žiuri narė, parengė ir pristatė lietuvių kino programas pagrindiniuose Europos kino festivaliuose. +Lietuvai siekiant narystės ES vadovavo jos įkurtai „Informacinei antenai“, supažindinančiai Lietuvos kino profesionalus su ES audiovizualinės srities įstatymais, organizavo tarptautinius seminarus. Išleido specializuotus leidinius „Lietuvių filmai: 1990–1998“ (1998) ir „Lietuvių filmai: 1990–2002“ (2002), audiovizualinės srities informacinių leidinių, paskelbė kelias dešimtis reikšmingų kino istorijos ir teorijos straipsnių lietuvių bei užsienio kultūrinėje ir akademinėje spaudoje. == Apdovanojimai == '
Naujas puslapio dydis (new_size)
4525
Senasis puslapio dydis (old_size)
4850
Dydis pakeistas redaguojant (edit_delta)
-325
Eilutės, kurios įstatytos redaguojant (added_lines)
[ 0 => ''''Gražina Arlickaitė''' (g. [[1947]] m. [[rugpjūčio 20]] d. [[Dainava (Ukmergė)|Dainavoje]], [[Deltuvos valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, kino festivalio „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė.', 1 => 'Gražina Arlickaitė yra humanitarinių mokslų daktarė, baigusi lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete bei apsigynusi daktaro laipsnį Maskvos valstybiniame kinematografijos institute. Daugiau nei dešimtmetį dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1995 m. suteiktas docentės vardas, 2020-2023 m. buvo LMTA Tarybos narė. ', 2 => 'Apgynusi disertaciją Maskvoje ir grįžusi į Lietuvą, Gražina Arlickaitė dirbo žurnalo „Kinas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja, o nuo 1980 m. – Lietuvos kino studijos scenarinės redkolegijos vyriausiąja redaktore. 1992-1994 m. ėjo Lietuvos Lietuvos kino studijos komercijos direktorės pareigas, 1994-2004 m. vadovavo Lietuvos kino studijos tarptautinių ryšių tarnybai.', 3 => 'Gražina Arlickaitė buvo pirmoji ir ilgus metus vienintelė Lietuvos kino profesionalė, kurią 1999 m. Europos kino akademija pakvietė tapti savo nare, suteikdama teisę balsuoti renkant geriausius Europos kino filmus. Jos narystė Europos kino akademijoje tęsiasi iki šiol.', 4 => 'Kontaktai su Europos kino akademija ir kitų Europos šalių nacionalinių kino akademijų patirtis paskatino kartu su kitais Lietuvos kino profesionalais įsteigti Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“, o jų pagrindu – Lietuvių kino akademiją (LiKA). 2008–2018 m. Gražina Arlickaitė buvo „Sidabrinių gervių“ vertinimo komisijos, o 2010–2020 m. – LiKA tarybos pirmininkė.', 5 => 'Gražina Arlickaitė yra buvusi Karlovi Varų, Monte Karlo, Liubeko, Miuncheno bei kitų tarptautinių kino festivalių žiuri nare.', 6 => 'Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, kinotyrininkė sudarė ir pristatė lietuvių filmų programas tarptautiniuose Berlyno, San Remo, Ruano, Paryžiaus, Miuncheno, Linco, Kotbuso, Amsterdamo, Liubeko, Varšuvos, Korlovy Varų, Klermont Ferano, Kalkutos kino festivaliuose. Ši veikla padėjo Lietuvos kino profesionalams užmegzti pirmuosius ir stiprinti jau esamus tarptautinius ryšius, pristatyti savo kūrybą Europos ir pasaulio kino kontekste, kurti kino sklaidos, gamybos ir institucinio bendradarbiavimo tradicijas.   ', 7 => '2003 m. Gražina Arlickaitė įkūrė Šiaurės šalių kino forumą – kino festivalį „Scanorama“ (nuo 2009 m. – Europos šalių kino forumą), jau daugiau nei du dešimtmečius vystantį profesionalią nacionalinio ir europietiško kino sklaidą. Festivalio metu parodoma per 300 naujausio europietiško kino seansų, surengiamos bent kelios lietuviškos premjeros, kasmet jame apsilanko dešimtys žinomų užsienio kino profesionalų ir per 30 000 kino žiūrovų visoje Lietuvoje. Festivalio įkurtos trumpametražių ir ilgametražių filmų konkursinės programos suteikia galimybę pradedantiesiems Lietuvos ir viso regiono kino profesionalams žengti pirmuosius žingsnius ir įsitvirtinti kino industrijoje.', 8 => 'Lietuvai siekiant narystės ES vadovavo jos įkurtai „Informacinei antenai“, supažindinančiai Lietuvos kino profesionalus su ES audiovizualinės srities įstatymais, organizavo tarptautinius seminarus. Išleido specializuotus leidinius „Lietuvių filmai: 1990–1998“ (1998) ir „Lietuvių filmai: 1990–2002“ (2002), audiovizualinės srities informacinių leidinių, paskelbė kelias dešimtis reikšmingų kino istorijos ir teorijos straipsnių lietuvių bei užsienio kultūrinėje ir akademinėje spaudoje. ' ]
Eilutės išmestos redaguojant (removed_lines)
[ 0 => ''''Gražina Arlickaitė''' (g. [[1947]] m. [[rugpjūčio 20]] d. [[Dainava (Ukmergė)|Dainavoje]], [[Deltuvos valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.', 1 => '[[1969]] m. baigė lietuvių filologiją [[VU|Vilniaus universitete]]. [[1977]]–[[1980]] m. Sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto (VGIK) [[Maskva|Maskvoje]] aspirantė. [[1993 m.|1993]] m. Lietuvos Mokslo Taryba nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą už menotyros mokslų kandidatės disertaciją, apgintą 1980 m. Maskvoje. Nuo [[1999]] m. Europos kino akademijos (EFA) narė.', 2 => '[[1970]]–[[1981]] m. su pertraukomis dirbo žurnaluose [[Lietuvos sparnai|„Sparnai“]], „[[Mokslas ir gyvenimas]]“, [[Kinas (žurnalas)|„Kinas“]], [[1976]]–[[1977]] m. – [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] [[LII|Istorijos instituto]] Menotyros skyriuje. Nuo 1981 m. dirbo [[LKS|Lietuvos kino studijoje]], [[1992]]–[[1994]] m. Komercijos, [[1994]]–[[2004]] m. Tarptautinių ryšių tarnybos vadovė. Nuo [[1991]] m. [[LMTA|Lietuvos muzikos akademijos]] (nuo 2004 m. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]) dėstytoja, nuo [[1995]] m. docentė. [[1998]]–[[2002]] m. VšĮ „Informacinė antena“ vadovė.', 3 => 'Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos vadovė, komercijos skyriaus direktorė, tarptautinių ryšių tarnybos vadovė (1985 – 2004 m.)', 4 => 'European Script Found ‘Sources’ ekspertė (1994 m. – iki šiol);', 5 => 'Lietuvos Muzikos akademijos Teatro ir kino fakulteto docentė (1995 – [[2011 m.]]);', 6 => '„Eureka Audiovisuel” ir "Audiovisual Observatory" Lietuvos koordinatorė (1998 – 2002 m.);', 7 => '[[Kino pavasaris|Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“]] meno vadovė (1998 – 2004 m.).', 8 => '', 9 => '[[Scanorama|Europos šalių kino forumo SCANORAMA]] direktorė ir meno vadovė ([[2003 m.|2003]] m. – iki šiol);', 10 => '', 11 => 'VšĮ „Kino aljansas“ direktorė (2003 m. – iki šiol);', 12 => '', 13 => '[[Sidabrinė gervė|Lietuvių kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“]] vertinimo komisijos pirmininkė ([[2008 m.|2008]] m. – iki šiol).', 14 => '', 15 => 'Po pirmųjų Nacionalinių kino apdovanojimų tapo viena iš Lietuvių kino akademijos (LiKA) steigėjų ir iki dabar yra LiKA tarybos pirmininkė (2008-iki dabar). Jos iniciatyva 2012 m. LiKA tapo EFA Fanų klubo nare, atveriančia puikias perspektyvas lietuvių kino profesionalams tapti tikraisiais EFA nariais.', 16 => '', 17 => 'Tarptautinių kino festivalių [[Liubekas|Liubeke]], [[Miunchenas|Miunchene]], [[Karlovy Varai|Karlovy Varuose]] ir kt. žiuri narė.', 18 => '', 19 => 'Parengė audiovizualinės srities informacinių leidinių. Paskelbė kino istorijos ir teorijos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje.<ref>{{VLE|X|767||Gražina Arlickaitė}}</ref>', 20 => 'Lietuvai siekiant narystės ES vadovavo jos įkurtai „Informacinei antenai“, supažindinančiai Lietuvos kino profesionalus su ES audiovizualinės srities įstatymais, organizavo tarptautinius seminarus ir išleido specializuotus leidinius:', 21 => '', 22 => '„Lietuvių filmai/Lithuanian films 1990-1998“. Dvikalbis lietuvių filmų sąvadas (Informacinis leidinys lietuvių-anglų k. Išleido  „Informacinė antena“, Vilnius, 1998, 30 psl.);', 23 => '', 24 => 'Dvikalbis leidinys “Lietuvių filmai 1990 - 2002/ Lithuanian Films 1990 - 2002” (Išleido VšĮ „Informacinė antena“, remiant [[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Lietuvos Kultūros ministerijai]], Eureka Audiovisuel, Scandinavian Films (Vilnius, leidykla „Savas takas”, 2002, 624 psl.). ', 25 => '', 26 => 'Dr. Gražina Arlickaitė paskelbė daug kritinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, parengė ne vieną leidinį audiovizualinės srities profesionalams, surengė meistriškumo tobulinimo dirbtuvių kino meno profesionalams, buvo daugelio tarptautinių kino festivalių žiuri narė, parengė ir pristatė lietuvių kino programas pagrindiniuose Europos kino festivaliuose.' ]
Bet kuriuo atveju, pakeitimas buvo atliktas per tor išėjimo mazgą (tor_exit_node)
false
Pakeitimo laikas (timestamp)
'1714380596'
Viki duomenų bazės pavadinimas (wiki_name)
'ltwiki'
Viki kalbos kodas (wiki_language)
'lt'