Tikrinti atskirus pakeitimus

'{{biograf-cleanup}}{{stilius}}{{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija|vardas=Marė Kuodžiūtė-Navickienė|foto=[[Vaizdas:Marė_Kuodžiūtė-Navickienė_dainuoja_1956.jpg|dešinėje|373x373px|Marė Kuodžiūtė-Navickienė dainuoja 1956]]|paveikslėlio dydis=|foto pavadinimas=|gimė=1884 09 15|gimimo_vieta=Mitriškių kaimas (dabar Senosios Varėnos dalis)|mirė=1962|palaidojimo vieta=Senosios Varėnos kapinės|sutuoktinis=Petras Navickas|vaikai=Petrė Navickaitė-Laniauskienė, Onutė Navickaitė-Korkutienė}} '''Marė Kuodžiūtė-Navickienė''' ([[1884 m.]] – [[1962 m.]]) – [[Liaudies daina|Lietuvos liaudies dainininkė]], dzūkų dainų pateikėja. Lietuvos folkloro pasaulyje, etnomuzikologų vadinama „dainų karaliene“. [[1976 m.]] išleista jos įdainuotų dainų vinilinė plokštelė „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“ (joje skamba 14 dainų). 2006 m. išleista knygelė su iki tol dar nepublikuotomis dainomis su kompaktine plokštele (joje skamba 33 dainos). === '''Gyvenimas''' === Gimė [[1884 m.|1884 m]]. rugsėjo 15d. per [[Žolinė|žolinę]], Mitraukos kaime (vėliau pervadintame [[Mitriškės|Mitriškių]]), [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajone]] (dabar tai – Mitriškių gatvė, priklausanti [[Senoji Varėna|Senajai Varėnai]]). Marė Kuodžiūtė-Navickienė beveik visą gyvenimą pragyveno Mitraukoje. Turėjo 5 brolius, o jiems buvo vienintelė sesuo. Ištekėjo už Petro Navicko. Vyras, ieškodamas būdų užsidirbti, po kelerių vedybinio gyvenimo metų išvyko į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Ameriką]], iš kurios ir nebegrįžo. Lietuvoje gyventi liko Marė ir dvi judviejų dukterys, kurias moteris užaugino viena. M. Kuodžiūtė-Navickienė buvo neeilinių muzikinių gabumų. Anot pačios pateikėjos ir kaimo žmonių, jokios šventės – nei [[vestuvės]], nei [[krikštynos]] – be jos giesmių neapsieidavo. Ji buvo pagrindinė giesmių vedančioji ir „prie numirėlių“ – šarvojimo ir [[Laidotuvės|laidotuvių]] metu. M. Kuodžiūtė-Navickienė mirė [[1962 m.]] Prieš mirtį kalbėjo brolio žmonai: „Onula, nieko man negaila, tik šitų dainų.“ Marė Kuodžiūtė-Navickienė palaidota [[Senoji Varėna|Senosios Varėnos kapinėse]]. Paminklas atnaujintas, o ant jo užrašas toks pat, koks buvo pasirinktas ir pateikėjos vinilinei plokštelei – „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“. === '''Pateikėjos atradimas ir įrašai''' === [[Vaizdas:Dainininkė_Marė_Kuodžiūtė-Navickienė_su_dukra_Petronėle_(Petruika)_Navickaite-Laniauskiene_1956.jpg|alt=Dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė su dukra Petronėle (Petruika) Navickaite-Laniauskiene 1956|miniatiūra|330x330px|Dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė su dukra Petronėle (Petruika) Navickaite-Laniauskiene 1956]] Marė Kuodžiūtė-Navickienė pirmąkart pastebėta etnomuzikologų ir „atrasta“ [[1956 m.]] surengtoje folklorinėje išvykoje, kurioje dalyvavo Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos (dabar – [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M.K. Čiurlionio menų gimnazija]]) moksleiviai. Ją organizavo ir darbams vadovavo viena žymiausių etnomuzikologių dr. [[Genovaitė Četkauskaitė]]. Prašoma padainuoti M. Kuodžiūtė-Navickienė nesibrangino ir ilgų raginimų nelaukė. „Akys tuoj pat įsižiebė, prisipildė gyvybės ir pasigirdo daina „Tu paukštuke mėlynoji“. Žemas sodrus balsas, nors buvo gana stiprus, nedrebino mažų į [[Merkys|Merkį]] pakrypusių trobos langelių, tik lengvais foršlagais, mordentais, grupetais virpėdamas vinguriavo, čia vos pastebimai pritildamas, čia galingiau suskambėdamas“<ref>Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė (sud. Genovaitė Četkauskaitę)- Vilnius: Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademija, 2006.- 5-19p.: ISBN 9986-503-65-5</ref>, – rašoma 2006 m. pasirodžiusios [[Genovaitė Četkauskaitė|G. Četkauskaitės]] sudarytos knygos įžangoje. Sudėtingų Marės Kuodžiūtės-Navickienės dainų melodijų folklorinės išvykos metu užfiksuoti popieriuje buvo neįmanoma – jos buvo itin sudėtingos, o magnetofono neturėta. Dainininkė kartu su dukra Petre Navickaite-Laniauskiene buvo pakviestos profesionaliems įrašams į [[Vilnius|Vilnių]], į tuometinę [[Konservatorija|konservatoriją]], kur dainas planuota įrašyti studijoje [[Magnetofonas|magnetofonu]]. Dainų įrašymo metu M. Kuodžiūtė-Navickienė buvo jau 75 metų amžiaus. Nemažai dainų padainavo drauge su dukterimi Petre, kuri tuo metu buvusi 45-erių. Iš viso tą dieną buvo įrašyta apie 80 dainų, ir tai tik maža dalis „dainų karalienės“ mokėto repertuaro. Visi šie įrašai dabar saugomi [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijos]] Muzikinio folkloro archyve, kurį plačioji visuomenė gali tyrinėti ir internetinėje duombazėje. [[Vaizdas:Dainininkė_Marė_Kuodžiūtė-Navickienė_su_anūke_Onute_1947-04-17.jpg|alt=Dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė su anūke Onute 1947-04-17|miniatiūra|518x518px|Dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė su anūke Onute 1947-04-17]] M. Kuodžiūtės-Navickienės dainų repertuaras aprėpia beveik visų [[Dzūkija|Dzūkijoje]] paplitusių žanrų, grupių dainas: [[Darbo dainos|darbo]], [[Kalendorinių apeigų dainos|kalendorinių apeigų]], jaunimo, meilės, vestuvių, vaišių, šeimos, karines-istorines ir kt. Daug pateikėjos dainų – su itin retai aptinkamais teksto variantais. Dažniausiai dainininkė giedodavo itin ilgas dainas, susidedančias iš 6–12, o, pavyzdžiui, velykines – net iš 24 posmų. Pasak duktės Petrės, jos motina dažnai dainas rinkosi pagal savo gyvenimo istoriją – atliepiančias sunkią moters dalią, padedančias išbūti vienatvę, liūdesį dėl vyro praradimo ir kt. Linksmosios M. Kuodžiūtės-Navickienės dainos, kurias moteris vesdavo, dainuodavo kaimo vestuvėse ir kitose šventėse, kantičkos, kurias Marė giedodavo šarvojimo, laidotuvių metu, liko neužfiksuoti.   M. Kuodžiūtės-Navickienės dainavimas pasižymi sudėtingu, gausiu puošmenų ir variacijų dainavimu. Jos įrašytų atliekamų dainų šifravimui ir jų natų transkripcijų parengimui buvo pasitelkti žymiausi Lietuvos kompozitoriai: [[Bronius Vaidutis Kutavičius|Bronius Kutavičius]], [[Feliksas Bajoras]], [[Konstancija Brundzaitė|Konstancija Brunzaitė]]. Vis dėlto, pasak etnomuzikologų, šiandienos atlikėjams norint mokytis Marės dainų, pirmiausia vertėtų remtis jos garso įrašais, kuriuose girdima sudėtinga atlikimo visuma. === '''Vinilinė plokštelė (1976)''' === Po M. Kuodžiūtės-Navickienės mirties, [[1976 m.]], dr. [[Genovaitė Četkauskaitė]] sudarė ir išleido vinilinę plokštelę „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“. Joje paskelbta 14 dainų. Tai bene vienintelė vinilinė plokštelė, išleista Lietuvoje, skirta vieno liaudies dainininko talentui ir meistrystei atskleisti. [[Vaizdas:Dainininkė_Marė_Kuodžiūtė-Navickienė_su_dukra_Petronėle_(Petruika)_Navickaite-Laniauskiene.jpg|alt=Dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė su dukra Petronėle (Petruika) Navickaite-Laniauskiene|miniatiūra|526x526px|Dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė su dukra Petronėle (Petruika) Navickaite-Laniauskiene]] Įrašų metu dalis dainų buvo padainuotos ne vienos Marės, o drauge su dukra – heterofoniškai, daugiabalsiškai. Leidinio sudarytoja didžiojoje dalyje paskelbtų dainų įrašų Petrės balsą techniškai panaikino (numikširavo), todėl girdimas Marės Kuodžiūtės-Navickienės solinis dainavimas. Vis dėlto, dalyje dainų labai tyliai girdimas ir antras – pritariantysis dukros Petrės balsas. Plokšelėje paskelbta tik viena daina, kurioje ryškiai girdimas Marės ir Petrės duetas – „Kas norit valioj būti“. Plokštelės viršelį puošia dailininko [[Vytautas Ciplijauskas|Vytauto Ciplijausko]] meninis dainininkės portretas (tapytas jau po M. Kuodžiūtės-Navickienės mirties pagal jos nuotrauką). Vinilinėje plokštelėje pateikiami publikuotų dainų tekstai ir natos. === '''Knyga su kompaktine plokštele (2006)''' === 2006 m. nutarta perleisti M. Kuodžiūtės-Navickienės įrašus nauju – knygelės su pridėta kompaktine plokštele – formatu. Į CD buvo įtraukti 33 dainų įrašai. Įrašų fonogramos restauruotos [[Vilniaus plokštelių studija|Vilniaus plokštelių studijoje]]. Publikuota daugiau dvibalsiškai atliekamų dainų su dukra Petre. Knygoje pateikiami visų kompaktinėje plokštelėje skambančių dainų tekstai, kruopščiai šifruotos dainų melodijų natos, pratarmė, [[Genovaitė Četkauskaitė|G. Četkauskaitės]] straipsnis „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė ir jos dainavimo savitumas“ lietuvių ir anglų kalbomis, o knygos pabaigoje – tarmybių ir slavizmų žodynėlis, kiekvienos iš 33 dainų kontekstai ir paaiškinimai anglų kalba, abėcėlinė dainų rodyklė. <references />'