Tikrinti atskirus pakeitimus

'{{reikšmės}} [[Vaizdas:Vest1.jpg|thumb|235px|Aukštaičiai. [[Kupiškėnų vestuvės|Kupiškėnų vestuvių]] dalyviai 1930 m.]] '''Aukštaičiai''' – [[lietuviai|lietuvių]] etnografinė grupė, gyvenanti daugiausia [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] krašte. Vakaruose tradicinė aukštaičių riba yra [[Dubysa|Dubysos]] upė, pietuose – [[Neris]]. Dalis tradicinių aukštaičių žemių dabar yra [[Gudija|Gudijoje]] ([[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]] lietuvių „salos“). Tai didžiausia lietuvių etnografinė grupė. Vartoja atskiras aukštaičių patarmes (etnografiniu požiūriu ne visi [[aukštaičių tarmė]]s vartotojai yra aukštaičiai): [[rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] ir [[vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] šiauliškių šnektą. Aukštaičiai skiriami į rytų ir vakarų aukštaičius. == Rytų aukštaičiai == [[Vaizdas:Ignalinos sen., Lithuania - panoramio (9).jpg|thumb|230px|Etnografinis rytų aukštaičių kaimas [[Didžiasalis (Ignalina)|Didžiasalis]]]] Rytų aukštaičių materialinė kultūra turi bendrų bruožų su Rytų Latvijos ir Vakarų Baltarusijos kaimo kultūra. Rytų aukštaičiai gyvena [[Šventoji|Šventosios]] baseine ir į rytus nuo jo, šneka rytų aukštaičių patarme. Nuo [[XVI a.]] gyveno [[gatvinis kaimas|gatviniuose kaimuose]]. XX a. pr. – vid. dauguma jų išnyko, senųjų kaimų likę pačioje rytų Aukštaitijoje (apie [[Ignalina|Ignaliną]], [[Švenčionys|Švenčionis]]). Gatvinių kaimų sodybiniuose rėžiuose arčiau kelio būdavo įkurdinamos aukštaitiškos dvišalės pirkios ir svirnai, jie apsodinami tradiciniais medžiais (ąžuolais, liepomis, klevais, uosiais), šalia namo žaliuodavo spalvingi [[gėlių darželis|gėlių darželiai]]. [[sodyba|Sodybos]] dažniausiai buvo mažos, nes pagal paprotį tėvų ūkį dalydavosi visi sūnūs. Gyvenamieji namai ([[pirkia|pirkios]]; iki XIX a. vid. dūminės, vėliau su dūmtraukiais) turėjo tris patalpas: pirkią, [[priemenė|priemenę]] ir pirkaitę ([[kamara|kamarą]], [[seklyčia|seklyčią]]). [[svirnas|Svirnai]] (kai kada dvigubais stogais) buvo daugiausia vienos patalpos, su įėjimu iš galo ar šono. Klojimai ([[kluonas|kluonai]]) – trumpi, platūs; viduryje moliu plūktas padas (grendymas) javams kulti, šonuose – šalinės javams ir pašarams sukrauti; įvažiavimas iš galo. Iki XX a. pr. rytų aukštaičiai [[rugiai|rugius]] pjaudavo [[pjautuvas|pjautuvais]]. Buvo paplitę bendruomeniniai papročiai – bendras gyvulių ganymas, bendros kelių sodybų [[pirtis|pirtys]], [[talka|talkos]]. Rytų aukštaičių moterų rūbams būdingas šviesių spalvų derinys (baltos [[prijuostė]]s, baltas [[nuometas]]), skersadryžiai [[sijonas|sijonai]]. Rytų Aukštaitijoje iki pat XX a. pr. lininiai vis dar būdavo puošiami įaustais raudonų siūlų – [[Žičkai (siūlai)|žičkų]] – geometriniais ornamentais. Ypač puošnios buvo aukštaičių [[liemenė]]s. Iki XX a. vidurio austi dekoratyviniai audiniai ([[lovatiesė]]s, [[staltiesė]]s, [[rankšluostis|rankšluosčiai]]). Rytų aukštaičių tradicinė virtuvė: pusryčiams – [[blynai]] su dažiniu, [[kruopienė]], pietums – [[barščiai]] arba [[kopūstienė]] su [[duona]], [[mėsa]] su duona ir [[rauginti kopūstai|raugintais kopūstais]], vakarienei – pieniška kruopų sriuba.<ref>{{TLE|1|136|[[Vacys Milius]]|Aukštaičiai}}</ref><ref>{{VLE|2||Vacys Milius|Aukštaičiai}}</ref> == Vakarų aukštaičiai == [[Vaizdas:Aukšaičių sodyba iš Spalviškių, LLBM.JPG|thumb|left|235px|Palatvės vakarų aukštaičių gryčia iš [[Spalviškiai (Parovėja)|Spalviškių]] (dab. [[Lietuvos etnografijos muziejus]])]] Vakarų aukštaičiai gyvena Lietuvos Vidurio žemumoje tarp [[Nemunas|Nemuno]] pietuose, [[Dubysa|Dubysos]] vakaruose ir [[Latvija|Latvijos]] sienos šiaurėje. Šneka vakarų aukštaičių patarmės šiaurinėmis šnektomis. Iki XIX a. pab. gyveno gatviniuose kaimuose, bet gana anksti pradėjo keltis į vienkiemius. Gyvenamasis pastatas – [[gryčia]] (išoriškai panaši į žemaitišką [[troba|trobą]], bet patalpos išdėstytos kaip pirkioje). Svirnai kelių patalpų, įėjimas iš šono. Klojimų įvažiavimai taip pat iš šoninės pusės. Nuo XIX a. pab. Vakarų Aukštaitijoje atsirasdavo ir dvareliams prilygstančių trobesių – dviaukščių tvartų, didžiųjų svirnų, puošnių pirkių ar naujoviškesnių medinių namų, o palatvėje – ir mūrinių statinių.<ref name="autogenerated1">[http://www.ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/aukstaitija/ Etninės kultūros globos taryba]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Šiaurės vakarų aukštaičiai javų kirtimui, be [[dalgis|dalgio]], naudojo ir dalgelę su grėbliuku. [[Vaizdas:Lithuanian traditional costumes. Aukštaitija 01.jpg|thumb|150px|Tradiciniai [[aukštaičių rūbai]]]] Tradiciniams vakarų aukštaičių moterų drabužiams būdinga šviesi spalva, [[sijonas|sijonai]] languoti; puošėsi sidabro [[karoliai]]s. Vyrų drabužiams būdingos klostuotos [[rudinė]]s, sujuostos plačiu odiniu diržu, dėvėtos veltos plačiomis atbrailomis [[skrybėlė]]s (žr. [[aukštaičių rūbai]]). Šiaurės (palatvės) aukštaičių tradicinė virtuvė: pusryčiams – [[bulvė]]s su padažu arba miltiniai [[skryliai]], [[virtiniai]] su [[varškė]]s, mėsos, [[spirgai|spirgų]] ar [[bulvių košė]]s įdaru, pietums – barščiai arba kopūstienė, mėsa su bulvėmis ir raugintais kopūstais, vakarienei – pienišką kukulaičių sriuba arba bulvienė, miltų [[košė]] su pienu. Šiaurės aukštaičiai garsėja stipriu miežių salyklo [[alus|alumi]]. Vidurio Lietuvos aukštaičiams buvo įprasta pusryčiams virti rūgščią kopūstų arba burokėlių sriubą su mėsa, pietums pašildydavo nuo pusryčių likusius valgius, vakarienei taisydavo pienišką [[sriuba|sriubą]].<ref>{{TLE|1|136|[[Vacys Milius]]|Aukštaičiai}}</ref><ref>{{VLE|2||Vacys Milius|Aukštaičiai}}</ref> == Dvasinė kultūra, papročiai == {{main|aukštaičių dainos}} Aukštaičiai (ypač, gyvenantys šiaurės rytuose) išlaikė senovinį polifoninių dainų – [[sutartinė|sutartinių]] – žanrą. Rytų aukštaičiai paprastai dainuoja aukštesniais, lengvai vibruojančiais balsais, o labiau į vakarus ir šiaurę – apie Šeduvą, Pakruojį, Biržus – balso spalva tamsesnė, išgaunamas gilesnis garsas. Pietryčių Aukštaitijoje stilistika panaši į dzūkų. Paplitusios vestuvių, [[linarūtė]]s, [[šienapjūtė]]s dainos. Paplitę muzikos instrumentai: [[skudučiai]], [[lamzdeliai]], mediniai [[trimitas|trimitai]] (ragai ir [[daudytė]]s), penkiastygės [[kanklės]], [[lumzdelis]], [[ožragis]], [[birbynė]] ir kt. Rytų Aukštaitijoje populiari buvo [[Labanoro dūda]], [[cimbolai]], Peterburgo [[armonika]].<ref name="autogenerated1"/> == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuviai}} [[Kategorija:Aukštaitija]] [[Kategorija:Lietuviai]]'