Klasteris (ekonomika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Klasteris – tarpusavyje ekonomiškai susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių, orientuotų į baigtinį skaičių galutinių produktų, visuma. Tai pagal geografinį principą vienoje vietoje sukoncentruotos tarpusavyje sąveikaujančios įmonės, vykdančios bendrą veiklą.

Klasteris yra organinis rinkos darinys. Tai svarbus konkurencingumo didinimo (šakos ar visos šalies mastu) veiksnys. Bendros veiklos rezultatas – daug galutinių produktų. Įmonių grupių bendradarbiavimas leidžia sumažinti išlaidas įsigyjant žinias ar technologijas, sukuria daugiau mokymosi galimybių, leidžia paskirstyti riziką ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos išlaidas, skatina lankstumą bei padeda sumažinti naujų produktų ar procesų įvedimo į rinką laiką.

Klasteriai formuojasi dešimtis ar net kelis šimtus metų, apima įvairius industrinius regionus, dirbtinai kurti juos nėra neįmanoma, bet nėra naudinga kitiems rinkoms dalyviams bei prieštarauja laisvosios rinkos dėsniams: subsidijos ir netikslinga parama tam tikroms įmonėms iškreipia konkurenciją ir sudaro nelygias sąlygas įvairių subjektų veiklai.

Klasterių kūrimasis vad. klasterizacija.


Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Gali būti nacionaliniai arba tarptautiniai klasteriai. Regioniniai apima smulkųjį verslą, amatus, mažas įmones. Pagal veiklos sritis – pramoniniai klasteriai, žemės ūkio, kompiuterių, biotechnologijų, informacijos technologijų, mašinų gamybos ir kt.

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas ryškiausių Europos klasterių yra Šiaurės Italijos kėdžių klasteris: 100 km2 plote yra apie 12 000 įmonių, 14 000 žmonių, sukuriama 1,7 mlrd. eurų pridėtinė vertė – čia pagaminama per 70 proc. visų Italijos kėdžių (Italija yra didžiausia pasaulyje kėdžių eksportuotoja).

Ketler“ (peilių, stalo įrankių gamyba) klasteris yra vienas seniausių (gyvuoja per 500 metų): formavosi tarpusavio ryšių, giminystės pagrindu ir netgi tapo Italijos kultūros dalimi.

Klasteriai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos įmonės taip pat stengiasi integruotis į (tarptautinius) klasterius: „Vilniaus Vingis“ – į „Samsung“, „Philips“ ir kitus. Inicijuotas Saulėtekio klasteris. Šiuo metu Lietuvoje identifikuojamos 46 klasterių iniciatyvos, dalis kurių tėra užuomazgos stadijos.[1]

Prie natūraliai susiformavusių klasterių galima priskirti šiuos klasterinius darinius: Vilniaus kino klasteris, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris, E - paslaugų klasteris, Fotoelektros technologijų klasteris, Modernių namų kūrimo klasteris MONAK2, Odontologijos inovacijų klasteris, ABBI klasteris, Plastikų ir naujų medžiagų klasteris, Sveikatingumo klasteris iVita, ELIT Cluster.

Klasteriai Lietuvoje kuriasi ekonomiškai stipriausiuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Alytuje), kur yra didžiausia koncentracija veikiančių ūkio subjektų ir užimtų gyventojų skaičius. Tačiau Lietuvos regionuose taip pat galima aptikti tam tikrų mikro klasterių užuomazgų, kai kurie regionai turi savo aiškią specifiką (Biržai, Druskininkai, Kėdainiai, Mažeikiai, Ignalina ir kt.).

Atliktos Klasterių studijos (VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas ir asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, 2012 m.) duomenimis, Lietuvoje daugiausia klasterių yra paslaugų sektoriuje, ypač sveikatinimo, kultūrinių industrijų ir informacinių paslaugų srityse.[2] Pramonės įmonės į klasterius aktyviausiai buriasi chemijos bei maisto ir gėrimų sektoriuose. Kiek pasyviau šis procesas vyksta tekstilės, medienos ir baldų pramonėje. Naujausi būrimosi į klasterius pavyzdžiai minėtose srityse – Anykščių turizmo ir Biržų turizmo klasteriai, Natūralaus mineralinio vandens klasteris, biokuro klasteris „Biokogen“, Baltijos automobilių detalių ir Lietuvos medicinos turizmo klasteriai[3].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Klasteriai Lietuvoje: apžvalga
  2. Klasterių studija, 2012 m., Vilnius.
  3. Klasteriai – ūkio konkurencingumo rodikliai, "Inovacijos", 2013–2014, Nr. 7, p. 12.