Pereiti prie turinio

Kirmėlinė atauga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Akloji žarna, kirmėlinė atauga yra pačioje apačioje

Kirmėlinė atauga (lot. appendix vermiformis) – vidutiniškai 8 - 9 cm (įvairuoja nuo 0,5 iki 33 cm) ilgio aklosios žarnos atauga. Ataugos storis apie 0,5 - 1 cm[1]. Pagal kraujotaką ir histologinę sąrangą kirmėlinė atauga yra specializuota struktūra, o ne rudimentas. Ataugos sienos gleivinėje yra daug limfoidinio audinio folikulų, atlieka vietinę apsauginę funkciją. Kirmėlinę ataugą iš visų pusių dengia pilvaplėvė, kuri sudaro kirmėlinės ataugos pasaitą, kuris jungia ją su aklosios žarnos siena, bei su klubinės žarnos pasaito pabaiga.

Kirmėlinės ataugos mikroskerspjūvis
  1. www.sveikas.lt - apendicitas Archyvuota kopija 2009-11-25 iš Wayback Machine projekto.