Asmenybės tipas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ekstravertas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Asmenybės tipas – psichologinės asmenybių klasifikacijos kategorija. Bandymų skirstyti žmones pagal asmenybės tipus buvo nuo seno, tačiau labiausiai prigijo Karlo Gustavo Jungo teorija. K. Jungas skiria dvi pamatines, iš esmės priešingas, žmogaus psichikos nuostatas priklausomai nuo jų santykio su objektu – ekstraversiją ir introversiją. Pagal tai išskiriami psichologinius tipai – ekstravertas ir introvertas, o šie tipai skirstomi į potipius pagal funkcijas.

Ekstraversija[taisyti | redaguoti kodą]

Ekstraversija su dominuojančia mąstymo funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tokios charakterio struktūros žmones domisi objektyviu faktų supratimu, kurį sugeba paaiškinti logiškai, pagal visuotinai priimtus mąstymo standartus. Ekstraversija lemia kolektyvinių normų laikymąsi, dėl to šie žmonės nėra originalūs mąstytojai.

Ekstraversija su dominuojančia jausmų funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tokio charakterio žmonės domisi objektyviuoju išoriniu pasauliu, tačiau jų susidomėjimas yra ne reiškinių analizė ar studijos, o jų vertinimas. Anot Jungo, toks charakterio tipas būdingesnis moterims, kurios vertina pasaulį pagal tai, kiek joms jis patinka, pagal tai, ar jis gražus, ar bjaurus.

Ekstraversija su dominuojančia pojūčių funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tokios charakterio struktūros žmonės domisi išoriniu pasauliu, konkrečiais faktais ir detalėmis. Jie domisi daiktais, bet jų neanalizuoja. Nesvarbu, kodėl pasaulis vienoks ar kitoks. Svarbu, kad jis toks yra. Jie moka priimti pasaulį jo neaiškindami ir neinterpretuodami. Gyvenimas vertinamas pagal tai, kiek jis jaudina ir stimuliuoja. Tokie žmonės yra realistai, orientuojasi į dabartį.

Ekstraversija su dominuojančia intuicijos funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tokios charakterio struktūros žmonės gerai jaučia galimybes ir tarpusavio sąsajas bei sąveikas. Dėl dominuojančios ekstraversijos jie gali gerai pastebėti naujus išorinio objekto ar situacijos rakursus, netikėtą jų panaudojimą. Jie yra iniciatyvūs ir kūrybingi.

Introversija[taisyti | redaguoti kodą]

Introversija su dominuojančia mąstymo funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tokios charakterio struktūros žmonės yra susidomėję objektyviu savo vidiniu pasauliu, linkę užsiimti savianalize ir vidinių konfliktų sprendimu. Konceptualizuodami savo idėjas, jie vadovaujasi dedukciniu mąstymu.

Introversija su dominuojančia jausmų funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tokios charakterio struktūros žmonės orientuojasi į vidines ir subjektyvias sąlygas, ypač į vaizdinius, kylančius iš pasąmonės gelmių. Jie turi polinkį į originalumą, kūrybiškumą. Skirtingai nei ekstravertai, linkę slėpti savo jausmus, gali atrodyti tylūs ir neprieinami, su melancholijos ir depresijos atspalviu.

Introversija su dominuojančia pojūčių funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tokio charakterio žmonės orientuojasi į savo vidinius pojūčius. Išorinis pasaulis atrodo banalus ir neįdomus. Jų realybė – archetipai, jų interesas ir rūpestis – didžioji vizija. Santykiuose su išorine realybe jie gali nesiskaityti su konkrečiais faktais.

Introversija su dominuojančia intuicijos funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tokie žmonės geriau mato vidines galimybes, yra gabūs vizijų kūrėjai. Jie gyvena vaizdinių pasaulyje. Tai gali būti pranašai, keistuoliai svajotojai, artistai, menininkai. Kitiems jie gali atrodyti mįslė, sau – neįvertinti genijai. Kadangi išorinė realybė jiems nelabai rūpi, jie nelinkę ir nelabai moka kooperuotis.

Ambiversija[taisyti | redaguoti kodą]

Nors ekstraversija ir introversija dažnai laikomos alternatyviomis savybėmis, iš tiesų tai 2 vieno kontinuumo kraštutinumai, ir nemaža dalis žmonių yra daugmaž jo viduryje – tai vadinama ambiversija.[1] Ambivertas patogiai jaučiausi grupinėje, socialinėje sąveikoje, bet taip pat turi potraukį pabūti vienas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Ambiversion: Characteristics of Midrange Responders on the Introversion-Extraversion Continuum“. Journal of Personality Assessment, 43 (5), 514–6 (1979). DOI:10.1207/s15327752jpa4305_14. PMID 16367029.