Vikisritis:Metai/Kalendorius
| Bal – Gegužė – Birž | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| 2024 | ||||||
Gegužės 3 yra 123-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 124-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 242 dienos.
Informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Saulės diena
- Pasaulinė spaudos laisvės diena
- Japonija – Konstitucijos diena
- Lenkija – Konstitucijos diena
Vardadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aleksandras – Jokūbas – Juvenalis – Pilypas – Arvystas – Kantvydė – Dovydas
Šią dieną Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1500 – Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III paskelbė karą Lietuvai;
- 1660 – Olyvoje pasirašyta Amžinosios taikos sutartis su Švedija, kuria Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras sutiko atsisakyti Švedijos karaliaus titulo, o Švedija sutiko grąžinti Lietuvai-Lenkijai Latgalą. ATR taip pat atsisakė pretenzijų į likusią Livonijos teritoriją. Pripažintas ir Prūsijos hercogystės suverenitetas;
- 1791 – Abiejų Tautų Respublikoje paskelbta Gegužės 3-osios Konstitucija, antroji pasaulyje rašytinė konstitucija (po JAV Konstitucijos). Ja panaikinta veto teisė, o karaliaus sostas paskelbtas paveldimu;
- 1929 – įsteigta Lietuvos turizmo sąjunga;
- 1945 – masinis Lietuvos vokiečių trėmimas: vykdant LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro Juozo Bartašiūno ir LSSR valstybės saugumo liaudies komisaro Aleksandro Guzevičiaus 1944 m. gruodžio 16 d. direktyvą, į SSRS gilumą (Tadžikijos SSR) NKVD ir NKGB ištrėmė 908 vokiečių tautybės Lietuvos piliečius.
Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1620 m. – Boguslavas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1669 m.).
- 1746 m. – Konstantinas Benislavskis, mokyklinių dramų autorius, poetas (m. 1780 m.).
- 1871 m. – Vincas Čepinskis, lietuvių fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius, Steigiamojo seimo narys (m. 1940 m.).
- 1881 m. – Jurgis Smolskis Smalstys, knygnešys, dramaturgas, prozininkas, revoliucinis politinis veikėjas (m. 1919 m.).
- 1889 m. – Mikelis Hofmanas, Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas (m. 1921 m.).
- 1896 m. – Aleksandras Piešina, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1955 m.).
- 1921 m.:
- Elena Vainienė, Lenkijos lietuvių mokytoja. Įvertinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (m. 2003 m.).
- Vaclovas Balčiūnas, Lietuvos architektas (m. 1996 m.).
- 1922 m. – Vytautas Rėkus, Lenkijos lietuvių publicistas ir rašytojas.
- 1925 m. – Rožė Jankevičiūtė, Lietuvos vertėja, redaktorė.
- 1927 m. – Algis Mickis, Lietuvos farmakologas, visuomenės veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 2006 m.).
- 1930 m. – Antanas Juodėnas, teisininkas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1931 m. – Algimantas Mačiulis, dailininkas architektas.
- 1934 m. – Romualdas Murauskas, Lietuvos boksininkas, Melburno olimpinių žaidynių prizininkas (m. 1979 m.).
- 1937 m. – Valentinas Čepkus, Lietuvos dainininkas (baritonas), pedagogas, rašytojas (m. 1999 m.).
- 1940 m. – Janina Kaškauskienė-Rožytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1943 m. – Erika Mackelienė-Budovaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1944 m. – Leonidas Jacinevičius, Lietuvos rašytojas (m. 1995 m.).
- 1946 m. – Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė, Lietuvos filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos televizijos diktorė (m. 2008 m.).
- 1950 m. – Irena Nagulevičienė, žurnalistė, Jonavos laikraščio „Naujienų“ vyr. redaktorės pavaduotoja, Jonavos rajono visuomenės, politikos ir kultūros veikėja, poetė.
- 1952 m. – Rimantas Norbutas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m. – Emilija Kriščiūnaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1956 m.:
- Gintaras Damalakas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vidas Cikana, Lietuvos skulptorius, tautodailininkas, Šakių raj. politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- Gediminas Jakavonis, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vytautas Kanopa, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Stanislovas Ivanauskas, pedagogas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis veikėjas.
- 1962 m. – Algirdas Reipas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Rimantas Martinkus, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Egidijus Mensevičius, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1969 m. – Valdemaras Ramšas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1970 m. – Edmundas Baracevičius, ūkininkas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1983 m. – Justas Pankauskas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1989 m. – Šarūnas Jurevičius, Lietuvos futbolininkas.
- 1996 m. – Domantas Sabonis, Lietuvos krepšininkas.
Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1864 m. – Stanislovas Batys Gorskis, Lietuvos botanikas, farmakognostas, entomologas (g. 1802 m.).
- 1939 m. – Kazimieras Daukša, Lietuvos kunigas, spaudos platintojas (g. 1866 m.).
- 1946 m. – Aleksandras Hagentornas, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras (g. 1872 m.).
- 1970 m. – Antanas Krausas, pedagogas, gamtininkas, visuomenės veikėjas (g. 1905 m.).
- 1976 m.:
- Teofilis Mončiunskas, LSSR ir LKP veikėjas (g. 1903 m.).
- Valentinas Adamkevičius, Lietuvos dainininkas (tenoras), muzikos pedagogas (g. 1925 m.).
- 1985 m. – Raštikis Stasys, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras (g. 1896 m.).
- 1992 m. – Vytautas Gabriūnas, Lietuvos architektas (g. 1930 m.).
- 2019 m.:
- Vytautas Ciplijauskas, Lietuvos dailininkas tapytojas, pedagogas (g. 1927 m.).
- Bronius Makštutis, inžinierius energetikas, Lietuvos ir Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (g. 1929 m.).
Šią dieną pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1494 – Kolumbas atplaukė į Jamaiką ir pavadino ją Šventuoju Jokūbu;
- 1616 – Prancūzijoje baigėsi antrasis pilietinis karas;
- 1815 – Vienos kongrese Rusija, Prūsija ir Austrija sudarė sutartis, kuriomis pasidalino Varšuvos kunigaikštystę. Iš dalies jos žemių sudaryta Rusijos imperijai priklausanti Lenkijos karalystė, iš kitų – Prūsijai priklausanti Poznanės didžioji kunigaikštystė;
- 1830 – Didžiojoje Britanijoje, Kento grafystėje, ėmė reguliariai kursuoti pirmasis pasaulyje keleivinis traukinys (1,6 km ruože);
- 1921 – JK padalino Airijos salą 1920 m. Airijos aktu. Prieš salos padalinimą sala ilgus šimtmečius buvo valdoma kaip vientisas politinis vienetas;
- 2018 – išsiskirstė ginkluota teroristinė baskų organizacija ETA.
Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1469 m. – Niccolò Machiavelli, Italijos politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas (m. 1527 m.).
- 1874 m. – Vladimiras Fiodorovas, šaunamųjų ginklų konstruktorius, techninės-inžinerinės tarnybos generolas leitenantas (m. 1966 m.).
- 1898 m. – Golda Meir, Izraelio diplomatė, valstybės veikėja; 4-toji Izraelio ministrė pirmininkė (m. 1978 m.).
- 1901 m. – Nikolajus Ignatovas, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas (m. 1966 m.).
- 1902 m. – Alfredas Kastleras, prancūzų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1984 m.).
- 1912 m. – Virgil Keel Fox, amerikiečių vargonininkas (m. 1980 m.).
- 1919 m. – Ježis Antonievičius, žymus lenkų mokslininkas – baltų archeologas (m. 1970 m.).
- 1933 m. – Džeimsas Džozefas Braunas, kartais vadinamas Soul muzikos krikštatėviu (m. 2006 m.).
- 1960 m. – Jaron Lanier, virtualios realybės kūrėjas. 9-o dešimtmečio pradžioje išpopuliarino terminą Virtuali Realybė (VR).
- 1961 m. – Leyla Zana, kurdų politikė, žmogaus teisių gynėja.
- 1967 m. – Hans Jürgen Kürsch, Vokietijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip progresyviojo power metalo muzikos grupės Blind Guardian gitaristas. Kartu su vokalistu Hansi Kürsch, jis taip pat yra grupės įkūrėjas ir pagrindinis dainų rašytojas.
- 1977 m. – Noelis Eduardas Valjadaresas Bonilija, Hondūro futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje.
- 1984 m. – Darrel Mitchell, yra amerikietis krepšininkas, buvęs Vilniaus „Lietuvos Ryto“ komandos žaidėjas.
Neaprašyti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1930 – Helmutas Kolis, Vokietijos politikas;
- 1977 – Tyronn Lue, amerikiečių krepšininkas.
Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1270 m. – Bela IV, 1235–1270 m. Vengrijos karalius (g. 1206 m.).
- 1330 m. – Aleksijus II Megas Komninas, Komninų dinastijos devintasis Trapezundo imperatorius, valdė 1297–1330 m.[1] (g. 1283 m.).
- 1481 m. – Mehmedas II, Osmanų imperijos sultonas nuo 1444 iki 1446 ir vėl nuo 1451 iki 1481 (g. 1432 m.).
- 1758 m. – Benediktas XIV, popiežius nuo 1740 m. rugpjūčio 17 d. iki mirties (g. 1675 m.).
- 1856 m. – Adolfas Šarlis Adamas, prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys (g. 1803 m.).
- 1907 m. – Hermann Tietz, Hermanas Tytcas, Vokietijos žydų kilmės verslininkas. (g. 1837 m.).
- 1942 m. – Torvaldas Stauningas, Danijos profsąjungų ir politinis veikėjas (g. 1873 m.).
- 1987 m. – Dalida-Yolanda Cristina Gigliotti, italų kilmės dainininkė (g. 1933 m.).
- 1992 m. – Aleksandra Briedė, latvių skulptorė (g. 1901 m.).
- 2022 m. – Stanislavas Šuškevičius, Baltarusijos politikas ir mokslininkas. Nuo 1991 m. rugsėjo 28 d. iki 1994 m. sausio 26 d. buvo pirmasis nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovas (Aukščiausiosios Tarybos bei Parlamento sekretorius) po TSRS iširimo (g. 1934 m.).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksijus II Megas Komninas
- ↑ Ex-Belarus leader Shushkevich, the man who sacked Gorbachev, dies at 87. Reuters. 2022-05-04. Nuoroda tikrinta 2022-05-04.