Vasario 16

Sausio – Vasaris – Kov
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
			1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29
2024

Vasario 16 yra 47-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 318 dienų (keliamaisiais metais – 319).

Informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva – Lietuvos valstybės atkūrimo diena per kurią pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

Vardadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Julijona – Julijonas – Laimutė – Tautvydas – Ulė – Ulijona

Šią dieną Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1270 – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė įveikė Livonijos ordiną Karusės mūšyje.
1918 – Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.
1921 – Kaune atidarytas Karo muziejus.
1922 – Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas).
1923 – Ambasadorių konferencija Lietuvai pripažino Klaipėdos kraštą.
1944 – paskelbęs deklaraciją tautai, pradėjo veikti VLIK’as.
1949 – Mėnaičiuose paskelbta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija dėl nepriklausomybės.
1951 – radijo stoties „Amerikos balsas“ lietuviškos tarnybos veiklos pradžia.
1991 – Vilniuje pradėjo veikti pirmoji savanoriška psichologinės pagalbos telefonu tarnyba Lietuvoje „Jaunimo linija“.

Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1801 m. – Motiejus Valančius, lietuvių grožinės prozos pradininkas, Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.). M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje (m. 1875 m.).
1873 – Jurgis Alekna, gydytojas, visuomenės veikėjas (m. 1952).
1879 m. – Janušas Ivaškevičius, lenkų istorikas, archyvaras (m. 1944 m.).
1881 m. – Antanas Purėnas, chemikas organikas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, laisvamanis (m. 1962 m.).
1886 m.:
- Albinas Rimka, ekonomistas, statistikas, Lietuvos spaudos, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
- Antanas Šmulkštys, Romos katalikų kunigas, lietuvių rašytojas ir vertėjas, politikas (m. 1951 m.).
1890 m. – Kazys Kepalas, filologas, spaudos darbuotojas (m. 1966 m.).
1896 m. – Ignas Urbaitis, teisininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1952 m.).
1905 m. – Alfonsas Palionis, Lietuvos zoologas, entomologas (m. 1957 m.).
1908 m. – Aleksejus Čistiakovas, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas (m. 1972 m.).
1917 m. – Povilas Kulvietis, Kulviecas, Lietuvos sovietinis veikėjas, ekonomistas, habilituotas daktaras socialinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
1925 m.:
- Eugenijus Mindaugas Budrys, lietuvių tapytojas, grafikas.
- Uršulė Čapienė, Lietuvos agronomė, biomedicinos mokslų daktarė.
1927 m. – Elena Kriščiūnienė-Mikalauskaitė, muzikos pedagogė ir chorvedė.
1929 m.:
- Julius Naudužas, Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas (m. 1989 m.).
- Nelė Paltinienė, lietuvių estrados dainininkė (m. 2020 m.).
1930 m.:
- Elena Nijolė Bučiūtė, Lietuvos architektė, pedagogė (m. 2010 m.).
- Vytautas Blūšius, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
1933 m. – Vytautas Algimantas Buinevičius, Lietuvos mokslo, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2005 m.).
1934 m. – Bronislovas Genzelis, Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (m. 2023 m.).
1935 m.:
- Povilas Katilius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis veikėjas.
- Antanas Navalinskas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (m. 2020 m.).
1936 m. – Petras Vaitkus, pedagogas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
1937 m.:
- Kazimieras Šavinis, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- Konradas Daniūnas, teisininkas, Kėdainių rajono politinis veikėjas.
1938 m. – Jeronimas Kraujelis, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1940 m. – Vytautas Stanislovas Sviderskis, teisininkas, baudžiamųjų bylų advokatas.
1941 m. – Stasys Albinas Girdzijauskas, VU Kauno humanitarinio fakulteto profesorius.
1943 m. – Bitė Vilimaitė, lietuvių rašytoja.
1944 m. – Vytautas Juškus, inžinierius, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas.
1945 m.:
- Romualdas Jasaitis, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Valentinas Mačiulis, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
1949 m. – Julė Kavaliūnienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1950 m.:
- Jonas Daujotis, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Julius Daugiala, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rimantas Motuzas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis veikėjas.
1954 m.:
- Sigita Gasparavičienė, Lietuvos architektūros istorikė.
- Tadas Šumskas, choro dirigentas ir pedagogas.
1955 m.:
- Alfonsas Vildžiūnas, choro dirigentas ir pedagogas.
- Algimantas Česnulevičius, Lietuvos geografas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Valdas Kuckailis, agronomas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Viktorija Jakovleva, gydytoja, Lietuvos politinė veikėja.
1956 m.:
- Algirdas Adomaitis, inžinierius, Lietuvos ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Rimantas Kumpis, technikos mokslų daktaras, Lietuvos ir Visagino profsąjungų, politinis ir visuomenės veikėjas.
1958 m. – Vaclovas Karbauskis, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1959 m. – Birutė Vilkaitienė, Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
1960 m. – Vydas Čekanavičius, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
1961 m. – Arvydas Petrulis, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1970 m. – Julija Janulaitytė-Žilėnienė, Lietuvos mados dizainerė.
1975 m. – Alvydas Tenys, krepšininkas.
1978 m. – Gediminas Jaunius, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas, šoumenas.
1985 m. – Justinas Jankevičius, Lietuvos humoristas, televizijos laidų ir renginių vedėjas.

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1613 m. – Mikalojus Daukša, kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų (g. 1527 m.).
1884 m. – Anupras Jasevičius, Lietuvos poetas, kunigas (g. 1805 m.).
1927 m. – Jonas Basanavičius, lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas (g. 1851 m.).
1938 m. – Mykolas Brundza, Romos katalikų kunigas, publicistas, visuomenininkas, chorvedys (g. 1884 m.).
1943 m. – Juozas Kačergius, knygnešys, lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1862 m.).
1972 m. – Kazys Klimavičius, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1886 m.).
1976 m. – Stasys Petraitis, aktorius (g. 1905 m.).
1996 m. – Stasys Janušauskas, Lietuvos futbolininkas. Vienas Lietuvos futbolo pradininkų (g. 1902 m.).
1998 m. – Egidijus Domeika, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, choreografas (g. 1954 m.).
2002 m. – Stasys Gorodeckis, poetas, literatūros kritikas, publicistas, inžinierius, humanistas, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis (g. 1915 m.).
2004 m. – Irena Černiauskienė, poetė, visuomenės veikėja (g. 1949 m.).
2009 m. – Klemensas Kučinskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, zootechnikas, kraštotyrininkas (g. 1927 m.).
2010 m. – Eugenijus Mažūnaitis, ekonomistas, Jonavos rajono savivaldos veikėjas, buvęs rajono meras (g. 1947 m.).
2011 m. – Justinas Marcinkevičius, poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).
2020 m.:
- Petras Naraškevičius, Lietuvos prozininkas, žurnalistas (g. 1940 m.).
- Kęstutis Navakas, poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas (g. 1964 m.).
2021 m.:
- Bernardas Lounas, Lietuvos žydų kilmės JAV gydytojas, kardiologas, defibriliatoriaus išradėjas, Nobelio taikos premijos laureatas (1985 m.) (g. 1921 m.).
- Danielius Mickevičius, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas, leidėjas (g. 1937 m.).
2023 m. – Antanas Terleckas, Lietuvos ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas, pogrindinės spaudos leidėjas, disidentas (g. 1928 m.).^[1]

Šią dieną pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1630 – olandų pajėgos, vadovaujamos Hendrick Lonck, užėmė Olindą, kuri tampa Nyderlandų Brazilijos dalimi.
1646 – Torringtono mūšis - paskutinis pirmojo Anglijos pilietinio karo mūšis.
1796 – Jungtinės Karalystės pajėgos užėmė Kolombo miestą Ceilone (Šri Lankoje), taip sėkmingai užbaigdamos britų invaziją.
1862 – JAV pilietiniame kare generolo Uliso Granto (Ulysses S. Grant) vadovaujamos šiauriečių pajėgos užėmė Tenesio valstijos miestą Fort Donelson.
1899 – įsteigtas Knattspyrnufélag Reykjavíkur - pirmasis Islandijos futbolo klubas.
1918 – Lietuvos Taryba paskelbė apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
1923 – Hovardas Karteris (Howard Carter) atidarė Tutanchamono kapą.
1934 – baigiasi keturias dienas trukęs Austrijos pilietinis karas arba Vasario sukilimas - gatvių kovos tarp nacistų ir komunistų.
1936 – Ispanijos parlamento rinkimus laimėjo Liaudies frontas (Fronto popolar).
1937 – amerikiečių chemikas Volsas Karotersas užpatentavo nailoną.
1942 – Antrasis pasaulinis karas - Atėnuose įkurta Graikijos liaudies išsilaisvinimo armija (gr. Ελληνικός Λαϊκός Απελευθερωτικός Στρατός (ΕΛΑΣ), Ellinikós Laïkós Apeleftherotikós Stratós (ELAS)
1943 – Antrasis pasaulinis karas – sovietai atsiima Charkovą.
1945 – Antrasis pasaulinis karas - JAV kariuomenė išsilaipino Filipinų Koregidoro (Corregidor) saloje.
1967 – oficialiai pristatytas Antigvos ir Barbudos herbas.
1985 – įkurta Hezbollah.
1995 – San Franciske suimtas Kevinas Mitnikas – garsiausias tų laikų programišius.

Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1497 m. – Pilypas Melanchtonas, reformacijos teologas, protestantiškosios sistematinės teologijos pradininkas (m. 1560 m.).
1620 m. – Frydrichas Vilhelmas, nuo 1640 m. gruodžio 1 d. iki mirties – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje (m. 1688 m.).
1831 m. – Nikolajus Leskovas, rusų rašytojas, publicistas, dramaturgas (m. 1895 m.).
1848 m. – Oktavas Mirbo, prancūzų rašytojas, publicistas, novelistas ir dramaturgas (m. 1917 m.).
1864 m. – Julija Vichert-Kairiūkštienė, Lenkijos poetė ir vertėja. Viena iš nedaugelio lietuviškos kultūros populiarintojų tarpukario Lenkijoje (m. 1949 m.).
1893 m. – Michailas Tuchačevskis, sovietinis karinis veikėjas ir teoretikas, Sovietų Sąjungos maršalas (m. 1937 m.).
1909 m. – Richard „Dick“ McDonald, broliai, vieni pirmųjų greito maisto restoranų kūrėjų (m. 1998 m.).
1934 m. – Hal Kalin, žuvo automobilių avarijoje (m. 2005 m.).
1935 m. – Salvatore Phillip „Sonny“ Bono, amerikiečių įrašų prodiuseris, dainininkas, aktorius ir politikas (m. 1998 m.).
1938 m. – Vojtěch Cepl, čekų teisininkas, teisėtyrininkas, profesorius, teisėjas (m. 2009 m.).
1941 m. – Kim Jong-il, Šiaurės Korėjos vadovas, Korėjos darbo partijos generalinis sekretorius, Šiaurės Korėjos liaudies armijos aukščiausias vadovas, Gynybos komiteto pirmininkas, „didžiojo vado“ Kim Ir Seno sūnus ir įpėdinis.
1959 m. – Džonas MakEnrojus, JAV sportininkas, buvusi pirma pasaulio raketė.
1970 m. – Angelo Peruzzi, buvęs futbolininkas, Italijos rinktinės ir Lazio klubo vartininkas.
1972 m. – Taylor Hawkins, JAV roko muzikantas, labiau žinomas kaip grupės „Foo Fighters“ būgnininkas (m. 2022 m.).
1978 m. – Diegas Raulis Posas, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje.
1979 m. – Valentino Rossi, profesionalus motociklininkas iš Italijos.
1980 m. – Ashley Jovon Lelie, amerikiečių futbolo žaidėjas.
1982 m.:
- Anis Ayari, futbolininkas, Tuniso rinktinės gynėjas.
- Wasalu Muhammad Jaco, amerikiečių Hip-Hop atlikėjas.
1986 m. – Nevin Yanıt, Turkijos lengvaatletė, kuris specializuojasi 60 m ir 100 m barjerinio bėgimo rungtyse. Nacionalinė rekordininkė ir olimpinės rinktinės narė.
1990 m. - The Weeknd, kanadiečių atlikėjas.