Vita Žabarauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vita Žabarauskaitė
Gimė 1962 m. sausio 3 d.
Kairiai, Šiaulių rajonas
Mirė 2021 m. liepos 6 d. (59 metai)
Šiauliai
Palaidotas (-a) Donelaičio kapinėse[1]
Veikla dailininkė, pedagogė
Organizacijos Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla
Pareigos mokytoja metodininkė
Alma mater 1988 m. Šiaulių pedagoginis institutas

Vita Žabarauskaitė (1962 m. sausio 3 d. Kairiuose, Šiaulių rajone2021 m. liepos 6 d. Šiauliuose[1][2]) – Lietuvos dailininkė, pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980 m. baigė M.K.Čiurlionio menų mokyklą, 1988 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. Dirbo Šiaulių Gegužių vidurinėje mokyklos dailės mokytoja metodininke.[2]

Nuo 1995 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Surengė per 100 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Austrija, Italija, Danija, Latvija). Jos kūrinių yra įsigiję Austrijos, Vokietijos, JAV, Izraelio, Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkai.

Svarbesni darbai: „Metų laikai“, „Didžioji verba“, ciklai „Kristaus kančių kelias“, „Rudens nuotaikos“, „Skrynios. Dangčiai. Langinės“, „Nušvitimas“, „Pjesė mechaniniam pianinui“, „Medunešis“, „Niveliacija“, „Stebuklingosios Nilso kelionės“, „Lietuviškos pasakos“ ir kt. Rašė eilėraščius, pati iliustravo savo eilėraščių publikacijas spaudoje.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos Kultūros ministerija suteikė meno kūrėjo statusą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]