Viršaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Viršaitis (rus. старшина) – istorinė administracinė savivaldos pareigybė, išlikusi Lenkijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viršaitis valdė valsčių, Lietuvos TSR – apylinkę. Pareigybė buvo Rusijoje, Lietuvoje. Buvo renkamas rinkikų („vibornų“).[1] Apylinkės taryba Lietuvos TSR rinko apylinkės viršaitį.

Valsčiaus taryba kartą per mėnesį posėdžiaudavo, kitu laiku jos nutarimus bei valstybės įstatymus vykdė valsčiaus valdyba ir tarnautojai – viršaitis, jo pavaduotojas, raštininkas, kasininkas ir seniūnas.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]