Vipasana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Budizmas

Vipasana (skr. विपश्यना = IAST: vipaśyanā, pali vipassanā – „matyti daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų“) – trijų būties požymių suvokimas[1] ir viena iš Indijos kilusių meditacijos technikų.

Tikslas – visiškas proto „išgryninimas“ ir laimės pasiekimas, esant vidiniam „išsilaisvinimui“. Savęs stebėjimas yra paremtas proto „valymu“. Dėmesys yra nukreiptas į giluminį proto ir kūno ryšį, kuris gali būti patirtas, stebint fizinius pojūčius, kurie yra kūne ir visą laiką daro įtaką proto būsenai. Stebėjimu paremta savęs pažinimo „kelionė“ nuramina protą.

Iš naujo atrado Sidharta Gautama (Buda) daugiau nei prieš 2500 metų. Budizme ji – viena iš meditacijos technikų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. 1. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.