Vilklaukiai
Vilklaukiai vok. Wilklaugken, Bönick | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
Vilklaukiai[1] (vok. Wilklaugken, nuo 1938 m. Bönick) – buvusi gyvenvietė, vėliau – Griklaukių kaimo dalis, Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, 12 km į pietvakarius nuo Smalininkų, dešiniajame Šešupės krante, Trapėnų girios pietiniame pakraštyje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vėlesnių Vilklaukių vietoje 1660 m. paminėta Daniel Jenicke, o 1719 m. – Daniel Bönik gyvenvietė, apleista po 1709–1710 m. maro. 1769 m. jos vietoje įkurtas laisvai paveldimas Vilklaukių dvarelis,[2] 1785 m. jame buvo 3 ugniakurai (gyvenamieji pastatai).[3] 1823 m. Vilklaukiuose buvo 3 kulmiškių sodybos su 10 gyventojų,[4] o 1854 m. – 3 gyvenamieji pastatai ir 8 gyventojai.[5] 1857[6] ar 1870[2] m. Vilklaukiai prijungti prie Griklaukių kaimo.
Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai. Kartu su Griklaukiais įėjo į 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus sudėtį. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Vilklaukiuose gyveno 57 žmonės.[7] Po Antrojo pasaulinio karo ar vėliau sovietmečiu išnyko, dalis užaugo mišku.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
- ↑ 2,0 2,1 Wilklaugken, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 182. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 5 (T–Z), p. 159. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 422. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
- ↑ Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
- ↑ Gricklaugken, 1), Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.