Vilkiškių apylinkė (Kaišiadorys)
54°54′š. pl. 24°27′r. ilg. / 54.90°š. pl. 24.45°r. ilg.
.svg){kind=small} Vilkiškių apylinkė
| ||
| Centras | Vilkiškės | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Kaišiadorių valsčius | |
| Apskritis | Kaišiadorių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Kaišiadorių rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Kaišiadorių apylinkės seniūnija | ||
Vilkiškių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio rytų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kaišiadorių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kaišiadorių rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Palomenės apylinkės, dalis Ilgakiemio apylinkės ir dalis Rečionių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Vilkiškių apylinkė prijungta prie Kaišiadorių apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
Dzeržinskio vardo kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
40 | F. Dzeržinskio vardo kolūkis, „Ateities“ kolūkis, Kaišiadorių tarybinio ūkio Kasčiukiškių skyrius [5] | 10 kaimų, 10 vienkiemių | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 32
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 11–12
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 15
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 126