Vilkų Kampas
| Vilkų Kampas | ||
|---|---|---|
  Vilkų Kampas |
||
| 55°29′02″š. pl. 21°39′22″r. ilg. / 55.484°š. pl. 21.656°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Švėkšnos seniūnija | |
| Gyventojų | 75 | |
Vilkų Kampas – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 4 km į pietus nuo Švėkšnos, prie kelio į Žemaičių Naumiestį. Ribojasi su Vilkėno II, Gedikų, Vilkėno III, Žiogų, Stankiškių ir Šiaulių kaimais. Vilkų Kampo-Tvaskučių seniūnaitijos centras. Yra 3 gatvės. Pietiniu pakraščiu teka Ašvos upė (Veiviržo intakas), upėje yra didžiulis riedulys – Ašvos akmuo, Alkos kalnas (Ašvos deš. krante) ir kapinynas, prie kurio 2005 m. pastatytos 4 ąžuolinės skulptūros: „Kario“ (V. Bliūdžius), „Bičiaus“ (R. Sūdžius), „Krivio“ ir „Perkūno“ (P. Balsys). Kaime yra išlikęs Vilkėno malūnas, aptiktas kapinynas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Radiniai Vilkų Kampo kapinyne byloja, kad kaimo teritorijoje gyventa jau IV a.
Priklausė Švėkšnos dvaro valdai (XV a. vid. – 1820 m.), Vilkėno dvarui (1820–1861 m.), Švėkšnos valsčiui, Švėkšnos apylinkei. 1880–1882 m. Vilkų Kampo gyventojai kovojo su Vilkėnų dvaru dėl žemių atribojimo. 1864–1904 metais kaime veikė „daraktorių mokykla“, gyveno aktyvių knygnešių.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Yra buvusi pradinė mokykla (įsteigta 1919 m.). Sovietmečiu priklausė „Ašvos“ tarybiniam ūkiui (1959–1992 m.), pastatyta karvidė. Kaime veikia klojimo teatras (nuo 1997 m.). 2006 m. trims gatvėms suteikti pavadinimai: Vilkų Kampo, Ašvos ir Švėkšnelės.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1987 m.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 121 | 159 | 89 | 121 | 117 | 165 | ||
| 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | - | ||
| 120 | 123 | 109 | 75 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilkų Kampe gimė:
- Marija Čepulienė (Balčėnaitė), mokytoja
- Andrius Balčėnas, knygnešys
- broliai Jonas ir Petras Balčėnai, Lietuvos armijos savanoriai
- Stasys Balčėnas, sportininkas, treneris, mokytojas
- Leonas Balčėnas, gydytojas dermatovenerologas
- Elena Klumbytė-Petkienė, sportininkė, trenerė
- Vytautas Majoras, tautodailininkas, medžio drožėjas
- Kostancija Lukočienė (Majoraitė), mokytoja
- Kazys Oželis, gydytojas, profesorius
- Stasys Oželis, sportininkas, treneris
- Algimantas Kiminius, poetas
Visoje seniūnijoje ir už jo ribų žinomi jo gyventojai: nagingas stalius Stasys Jucius, muzikantas, klojimo teatro įkūrėjas Mindaugas Nogaitis, Vytautas Auškalnis, važinėjąs po apylinkę „arkliamobiliu“ (automobilis, tempiamas arklio) ir kt.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vilkų Kampas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 760 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vilkų Kampas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 526
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bandonijų ir armonikų muziejus Vilkų Kampe Archyvuota kopija 2019-07-23 iš Wayback Machine projekto.