Viktoras Katilius
Viktoras Katilius (1910 m. lapkričio 24 d. Igliaukoje, Marijampolės valsčius – 1993 m. liepos 4 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1928 m. pradėjęs Lietuvos universitete studijuoti mediciną, 1937 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą. 1937–1939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių gimnazijoje, vėliau – Kybartų, Marijampolės, Kėdainių, Kauno mokyklose. 1945 m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“. 1946–1947 m. Grožinės literatūros leidyklos redaktorius.
Už Lietuvos partizanų spaudos skaitymą ir platinimą 1947 m. nuteistas 5 metams. 1950 m. paleistas iš Jakutijos lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, 1955–1962 m., 1964–1968 m. vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, 1964–1970 ir sandėlio darbininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat Atgimimo metų. Palaidotas Vilniuje.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Romanuose „Katastrofa“ (1937 m.), „Prieblanda“ (parašytas 1937 m., išleistas 1998 m.), apysakoje „Naktis alyvų krūme“ (1939 m., 2 leid. 1991 m.) vaizduojamas prieškario miestiečių gyvenimas, nagrinėjamos meilės, šeimos problemos. Periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“ (parašytas 1963 m., išleistas 1998 m., nebaigtas), kuriame pasakojama apie pirmąsias TSRS-Vokietijos karo dienas Kybartuose, ryškus racionalus istorijos vertinimas, humanistinė pozicija. Parašė nemažai novelių, kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir apsakymų rinkinys „Dykumos karalius“ (1996 m.), romanas „Langai į prekyvietę“ (1998 m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ (1997 m.).
Parašė literatūrologinę studiją „Vinco Pietario akiračiai“ (1992 m.) Iš rusų kalbos išvertė Maksimo Gorkio, Ivano Turgenevo kūrinių, iš vokiečių – Liono Foichtvangerio, Liudviko Rėzos vokiškų eilėraščių.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Elena Bukelienė. Viktoras Katilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 572 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Leonas Peleckis-Kaktavičius. BALTAS LAPAS - LYG ALTORIUS: Esė. - Klaipėda: Rytas (almanacho "Varpai" b-ka; Nr. 1), 1995, p. 76-87. - ISBN 9986-499-25-9