Vikisritis:Religija/Rinktiniai

„Romuva“ (kitaip Senovės baltų religinė bendrija) – XX a. įkurta ir daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija. „Romuva“ taip pat turi bendruomenes ir pasekėjų Australijoje, Kanadoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. „Romuvos“ tikėjimo praktikavimas daugelio jos pasekėjų laikomas kultūrinio pasididžiavimo dalimi, kaip ir tradicinis menas, baltiškasis folkloras, tradicinių švenčių šventimas, tradicinių dainų dainavimas. Pavadinimas bendrijai suteiktas pagal Petro Dusburgiečio aprašytą senovės prūsų šventyklą Romovę (prūs. Rômowe) Nadruvoje.

Senovės baltų religija, į kurią orientuojasi „Romuva“, yra bendras sąlyginis įvairių ikikrikščioniškų religinių praktikų, kultų ir pasaulėžiūrų gyvavusių baltų gyvenamame regione apibūdinimas. Šios religinės praktikos ir pasaulėžiūros buvo daugiasluoksnės ir laikui bėgant keitėsi, pvz., keitėsi laidojimo papročiai, o tai rodo fundamentalius pasaulėžiūros pokyčius. Pvz., Marija Gimbutienė teigia, jog baltų pirmtakai garbino Žemės deivę bei kitas moteriškos giminės deives, o ateiviai indoeuropiečiai atnešė tikėjimo į Dangaus dievą ir kitas vyriškos dievybes papročius. „Romuva“ nebando apimti visos baltų religijos įvairovės, o orientuojasi į vieną iš jos aspektų – chtoniškąją, per valstiečių sluoksnį išlikusią tikybą. Pati „Romuva“ teigia, kad ji tęsia baltiškąsias tradicijas, kurios išliko folklore ir papročiuose.