Vetka

Vetka blrs. Ветка, rus. Ветка

Vetkos soboras

Vetka 52°33′30″ š. pl. 31°10′50″ r. ilg. / 52.55833°š. pl. 31.18056°r. ilg. / 52.55833; 31.18056 (Vetka)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gomelio sritis
Rajonas	Vetkos rajonas

Gyventojų (2022)	8 507

Vikiteka	Vetka

Vetkà ^[1] (blrs. Ветка) – miestas pietryčių Baltarusijoje, Gomelio srityje, 15 km į šiaurės rytus nuo Gomelio, prie Sožo upės. Rajono centras. Keliai į Gomelį, Dobrušą, Čečerską. Maisto (pieno), tekstilės pramonė. Yra soboras, veikia liaudies meno muziejus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vetką 1682 ar 1685 m. įkūrė rusų sentikiai, atsikėlę iš vidurio Rusijos. Jie saloje Sožo upėje įkūrė gyvenvietę, kuri tapo religiniu, kultūriniu sentikių centru. Vystyti ikonų gamybos, rankraščių, medžio drožybos menai. 1735 ir 1764 m. Vetką sudegino caro armija, daugelis sentikių iškeldinta. XIX a. tai buvo miestelis, Gomelio apskrities Vetkos valsčiaus centras.^[2]

1925 m. suteiktas miesto statusas.^[3] 1986 m. Vetka pateko į Černobylio avarijos užterštumo zoną.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Wietka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 428 psl. (lenk.)
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 90

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Wietka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 428 psl. (lenk.)

[3] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 90

[1]

[2]

[3]