Valdis Albergas
Valdis Albergas latv. Valdis Albergs | |
---|---|
Gimė | 1922 m. rugpjūčio 8 d. Ryga |
Mirė | 1984 m. lapkričio 10 d. (62 metai) Ryga |
Veikla | latvių skulptorius |
Organizacijos | Latvijos dailės akademija |
Pareigos | profesorius |
Alma mater | Latvijos dailės akademija |
Valdis Albergas (latv. Valdis Albergs, 1922 m. rugpjūčio 8 d. Ryga – 1984 m. lapkričio 10 d. ten pat) – latvių skulptorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1950 m. baigė Latvijos dailės akademiją, mokėsi pas K. Zemdegą, E. Melderį, T. Zalkalnį. Nuo 1968 m. Latvijos dailės akademijos dėstytojas, nuo 1983 m. profesorius.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė paminklų („Maksimas Gorkis ir Janis Rainis Kemeriuose“, 1952 m., su O. Kaleisu; „Latvių šauliai“ Rygoje, 1971 m., architektai Dzintaras Driba, Gintas Lusis-Grinbergas); portretinių, teminių figūrinių kompozicijų („Skulptorius Karlis Zemdega“ 1956 m., „Violončelininkas“ 1963 m., reljefų.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ramutė Rachlevičiūtė. Valdis Albergas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 288 psl.