Utenos spaustuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Utenos spaustuvė – spaustuvės, veikusios Utenoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąją spaustuvę Utenoje, Daukanto g. 32 1932 m. įkūrė G. Segalis. Spausdino etiketes, blankus, pakvietimus. 1941 m. sausio 30 d. nacionalizuota. Spaustuvė šiek tiek veikė ir vokiečių okupacijos metais, tačiau šie atsitraukdami sudegino patalpas. 1944 m. pabaigoje spaustuvė buvo atkurta Bažnyčios a. 1. Dirbo 4 žmonės. Nuo 1947 m. vadinosi Utenos apskrities vykdomojo komiteto spaustuvė, laikraščio „Lenino keliu“ spaustuvė.

1948 m. pastatytos naujos patalpos Komjaunimo g. 33 (Užpalių g. 83). 1959 m. gauta įvairių poligrafinių įrengimų. 1960 m. prie Utenos spaustuvės kaip skyriai buvo prijungtos Molėtų ir Zarasų spaustuvės. 1987 m. Utenos spaustuvei priklausė Ignalinos, Molėtų, Švenčionių ir Zarasų skyriai. Veikė 3 linotipai, plokščia automatinė, 1 rankinio padavimo ir 1 ofsetinė mašinos, 2 tigelinės mašinos. Spausdino rajono laikraštį „Lenino keliu“, kurį 1989 m. pakeitė „Utenis“. 1993 m. susikūrusi AB „Utenos spaustuvė“ spausdina laikraščius, brošiūras, blankus. Turi leidybines teises. [1]

1990 m. spalio 9 d. įregistruota Antano Kibicko individuali informacinės reklaminės literatūros leidykla „Indra“, kuri 1991 m. pavadinta A. Kibicko leidykla „Indra“, nuo 1994 m. UAB „Utenos Indra“, o 1995 m. kovo 21 d. įregistruota ir UAB „Utenos Indraja“ spaustuvė. Joje spausdinamos „Utenos apskrities žinios“, Utenos kraštiečių klubo „Indraja“ metraštis.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 536 psl.
  2. Utenos enciklopedija Archyvuota kopija 2011-03-20 iš Wayback Machine projekto.