Tręšimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kukurūzų lauko tręšimas azoto trąšomis (Ajova, JAV)

Tręšimas – procesas ir veiklos sritis, kai į dirvožemį ar kitokį substratą, kuriame auga augalai, įterpiamos trąšos, dėl ko padidėja augalų derlius.

Tręšimo sistema

Praktikoje taikomi du būdai: pakrikasis ir lokalusis (vietinis), o pagal laiką tręšimas skirstomas į pagrindinį ir papildomą.

Tręšimo būdai:

• Pakrikasis tręšimas. Biriosios trąšos yra paskleidžiamos visame plote.
• Lokalusis (vietinis) tręšimas. Taip tręšiama sėjos metu. Trąšos beriamos į eilutes, vagas ar juostas tokiu gyliu, kad patektų arčiau sėklų ar sodinamų augalų. Svarbiausias lokalaus tręšimo tikslas – tiekti augalui maistą augimo pradžioje, kol jis neišskleidęs šaknų ir dar nepradėjęs naudoti pagrindinio tręšimo metu pateiktų trąšų.

Tręšimo laikas:

• Pagrindinis tręšimas. Jis atliekamas rudeninio arimo arba pavasarinio žemės dirbimo metu. Šiuo būdu įterpiama visa trąšų norma arba didžioji jų dalis. Fosforo ir kalio trąšas galima išberti rudenį arba pavasarį, o azoto trąšomis tręšiama tik pavasarį, kadangi tirpieji azoto junginiai per žiemą išsiplauna.
• Papildomas tręšimas. Skirtingais augimo tarpsniais augalams reikia nevienodo maisto medžiagų kiekio. Papildomo tręšimo tikslas yra pateikti lengvai prieinamų maisto medžiagų. Svarbu parinkti tinkamą trąšą ir jos išbėrimo laiką. Papildomam tręšimui naudojamos azoto ir mikroelementinės trąšos, tačiau jis nepakeičia pagrindinio pakrikojo arba lokaliojo tręšimo.

Papildomas tręšimas gali būti pakrikasis, kai beriamos birios trąšos, ir tręšimas per lapus, kai išpurškiamas trąšų tirpalas ant augančių augalų. Pastarasis būdas pranašesnis tuo, kad trąšos lygiau paskleidžiamos, greičiau negu per šaknis pasisavinamos, kartu galima naudoti ir apsaugos priemones nuo ligų, piktžolių, kenkėjų ir javų išgulimo. Purkšti tinkamiausia azoto trąšų forma – karbamidas ir KAS.