Tikrasis baobabas

Adansonia digitata

Tikrasis baobabas (Adansonia digitata)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Eilė:	Dedešviečiai ( Malvales)
Šeima:	Bombakmediniai ( Bombacaceae)
Gentis:	Baobabas ( Adansonia)
Rūšis:	Tikrasis baobabas ( Adansonia digitata)

Binomas

Adansonia digitata
L., 1753

Sinonimai

Adansonia bahobab L.
Adansonia baobab Gaertn.
Adansonia integrifolia Raf.
Adansonia scutula Steud.
Adansonia situla (Lour.) Spreng.
Adansonia somalensis Chiov.
Adansonia sphaerocarpa A.Chev.
Adansonia sulcata A.Chev.
Baobabus digitata (L.) Kuntze
Ophelus sitularius Lour.

Tikrasis baobabas, baobabas (Adansonia digitata) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos masyvus medis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baobabas – būdingas Afrikos savanos medis. Savaime auga tropinėje Afrikoje, Madagaskare, Komoruose, bet centrinėje Afrikos dalyje pasitaiko labai retai. Afrikoje palei Atlanto vandenyną jų populiacijos matyt išplito dėka žmonių.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai viena iš nedaugelio pasaulyje augančių medžių rūšių, turinčių vieną storiausių kamienų. Jų kamieno skersmuo iki 9-12 m (kamieno apimtis iki 28 m). Kaip manoma, Glencoe fermoje, netoli Hoedspruit, Limpopo provincijoje (PAR) auga storiausią kamieną turintis tikrasis baobabas. Medis pasidalijęs į keletą kamienų neaukštai nuo žemės. Pagrindinis kamienas jau seniai yra nuvirtęs. 2009 metų lapkričio mėnesį medis pasidalino į dvi dalis, todėl atsirado didžiulė ertmė medyje. Prieš pasidalinant kamienams, jo skersmuo buvo 15,9 metrų, apimtis 47 metrai, aukštis – 17 metrų. Dažniausias tikrųjų baobabų aukštis 12-19 metrų ir retai kada pasitaiko aukštesnių kaip 25 m.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga lėtai, bet tikriausiai dėl to kad Afrikos savanose iškrinta nedaug kritulių. Išgyvena iki 2 tūkstančių metų.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikrojo baobabo žievė nelygi ir griovėta, pilka ar rusva, labai stora, o mediena neturi metinių rievių. Tikrasis baobabas – lapuotis medis, tačiau 9 mėnesius per metus būna be lapų, todėl pažiūrėjus atrodo, kad auga šaknimis į viršų. Lapas suformuotas iš 12 cm ilgio lapelių, tarsi pirštuotas. Žiedai pavieniai, kabantys, iki 20 cm skersmens, baltos spalvos su rausvais kuokeliais, pražysta naktį. Vaisiai dideli – apie 30 cm ilgio pailgi moliūgai, sumedėję ir plaukuoti. Dėl tokių įdomių vaisių baobabas dar vadinamas „beždžionių duonmedžiu“ arba „pastipusių žiurkių medžiu“. Baobabai auga iš sėklų.

Baobabai labai atsparūs – medis gali būti sudegintas, ar nupjautos jo šaknys, bet sugeba atželti iš vienos šaknies ataugos ir toliau augti. Baobabai puikiai prisitaikę kaupti vandenį. Jie susikuria savo ekosistemą, todėl tampa daugelio gyvūnų maitintojais, pradedant nuo mažiausių organizmų, gyvenančių žievės plyšiuose, ir baigiant paukščiais ar stambiais žinduoliais. Paukščiai suka lizdus baobabo šakose, babuinai, lemūrai skina vaisius, šikšnosparniai minta žiedų nektaru ir žiedadulkėmis, o drambliai atsilaužia ir ėda patį medį.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visos medžio dalys gali būti vartojamos naudingai. Iš lapų verdama arbata arba daromi milteliai, naudojami medicininiais tikslais (nuo anemijos, rachito, dizenterijos, kepenų ligų ir t. t.).

Baobabo žieduose labai daug nektaro, taip pat iš žiedadulkių gaminami klijai. Jaunos šaknys verdamos ir valgomos panašiai kaip šparagai. Iš žievės daromas grubus pluoštas, iš kurio gaminamos virvės, krepšiai, kilimai, popierius ar drabužiai. Vaisių minkštimas valgomas. Vaisiai rūgštoki, juose daug vyno rūgšties ir vitamino C, puikiai tinka būti spaudžiami, o iš sulčių daromas gaivinantis gėrimas.

Vietiniai gyventojai dažnai naudojasi baobabais įsirengdami medžio kamiene parduotuves, namus, daržines, autobuso stoteles. Vieno Zimbabvėje augančio baobabo viduje sutilpo 40 žmonių.

Baobabas afrikiečių tautosakoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afrikos legenda pasakoja, kad velnias baobabą išrovė, apvertė ir įkišo į žemę. Taip ir paliko augti šaknimis į viršų.

Anot kitos legendos, baobabas – pirmasis medis, atsiradęs Žemėje. Vieną dieną jis išvydo gražią aukštą palmę ir užsimanė būti aukštesnis. Kitą dieną jis pamatė medį su gražiais dideliais žiedais, tada ir jis užsimanė gražių didelių žiedų. Trečią dieną jis pastebėjo figmedį ir panorėjo didelių sultingų vaisių. Dievui atsibodo pildyt jo norus, tada išrovė baobabą, apvertęs šaknimis į viršų, įkišo į žemę, kad tas užsičiauptų. Tačiau, kai baigiasi sausasis ir prasideda lietingasis sezonas, medis sužaliuoja ryškiai žaliais lapais.

Senieji Afrikos gyventojai bušmėnai tiki, kad kas nuskins baobabo žiedą, tą suės liūtas, tačiau atsigėręs vandens, kuriame buvo mirkomos baobabo sėklos, bus apsaugotas nuo krokodilų užpuolimų.

Mažas baobabas savo forma visiškai nepanašus į baobabą. Ir turbūt todėl Afrikos gyventojai tiki, kad baobabas yra ne toks kaip kiti medžiai – jis stebuklingas, jis auga kitaip, o vieną dieną garsiai griūna visu ūgiu žemėn, subyra ir išnyksta. Pasenęs medis ima pūti iš vidaus kol suyra ir nugriūna, o lieka krūva subyrėjusio pluošto. Todėl žmonės sako, kad baobabai nemiršta, jie paprasčiausiai pradingsta. Nesistebima, kad jie laikomi netgi magiškais medžiais.