Stovyklos pinigai
Stovyklos pinigai (vok. Lagergeld) – Trečiojo Reicho monetos ir banknotai, 1933–1945 m. kursavę Trečiojo reicho įsteigtuose getuose, darbo ir koncentracijos stovyklose.
Getai ir koncentracijos stovyklos su nuosava pinigų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš daugelio Trečiojo Reicho laisvės atėmimo vietų, kelios dešimtys getų, darbo ir koncentracijos stovyklų turėjo pinigų sistemas.[1]
Stovykla/getas | Dislokacija | Stovyklos/geto tipas |
---|---|---|
Amersfortas | Nyderlandai | Tranzitinė koncentracijos stovykla |
Bolcanas | Italija | Tranzitinė koncentracijos stovykla |
Buchenvaldas | Vokietija | Koncentracijos stovykla |
Vesterborkas | Nyderlandai | Tranzitinė koncentracijos stovykla |
Hertogenbosas | Nyderlandai | Koncentracijos stovykla |
Holišovas | Čekoslovakija | Darbo stovykla |
Grini | Norvegija | Tranzitinė koncentracijos stovykla |
Gros Rozenas | Vokietija | Koncentracijos stovykla |
Dachau | Vokietija | Koncentracijos stovykla |
Dora Mitelblau | Vokietija | Koncentracijos stovykla |
Zaksenhauzenas | Vokietija | Koncentracijos stovykla |
Lichtenburgas | Vokietija | Koncentracijos stovykla |
Lodzė | Lenkija | Getas |
Mauthauzenas | Austrija | Koncentracijos stovykla |
Noiengamas | Vokietija | Koncentracijos stovykla |
Nordhauzenas | Vokietija | Darbo stovykla |
Aušvicas | Lenkija | Koncentracijos stovykla |
Ravensbriukas | Vokietija | Koncentracijos stovykla |
Sokulka | TSRS | Getas |
Terezienštatas | Čekoslovakija | Tranzitinė koncentracijos stovykla/getas |
Flosenbiurgas | Vokietija | Koncentracijos stovykla |
Štuthofas | Lenkija | Koncentracijos stovykla |
BRABAG | Vokietija | Gamyklos ir šachtos naudojančios priverstinę darbo jėgą |
Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pinigų įvedimas getuose išsprendė iškart kelias užduotis.[1]
- Apsunkino pabėgimus. Kadangi pinigai cirkuliavo tik tam tikrame gete, pabėgėlis negalėjo jais pasinaudoti išoriniame pasaulyje.
- Getų ir koncentracijos stovyklų poreikių subsidijavimo metodas.
- Internuotojų, kurie neturėjo priėjimo prie „realių pinigų“ izoliavimas. Tokiu būdu vyko jų izoliacija nuo išorinio pasaulio.
- Premijos ir paskatinimai už viršvalandžius.[2]
Getų ir koncentracijos stovyklų pinigų sistemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lichtenburgas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viena iš pirmųjų Lichtenburgo koncentracijos stovykla buvo įsteigta 1933 m. Išliko tik keli vienetai stovyklos pinigų, kurių nominalas 1 ir 2 pfenigiai. Tai popieriniai, atitinkamai geltonos ir žalios spalvos lapeliai, kurių matmenys 50×50 mm. Vienoje pusėje išspausdintas nominalas 0,01 ir 0,02, Häftlings Lagergeld Konzentrationslager Lichtenburg Nur gültig im Konzentr.-Lager (Stovyklos pinigai Lichtenburgo koncentracijos stovyklos kaliniams Galiojantys tik koncentracijos stovykloje). Šiuos pinigus realiai buvo galima panaudoti tik vietinėje valgykloje.[2]
Oranienburgas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oranienburgo koncentracijos stovyklos ypatybė buvo jos „atvirumas“ „Raudonojo kryžiaus“ ir užsienio spaudos atstovams. Čia buvo norėta padaryti pavyzdinę sulaikymo vietą Trečiajame Reiche. Stovyklos pinigų įvedimas palengvino šią užduotį. Pinigų išvaizdos kūrėju tapo stovyklos nuteistasis, graveris Horstas Vilis Lipertas. Jis sukūrė 5, 10, 50 pfenigių ir 1 markės (pastaroji žinoma keliais bandomaisiais egzmplioriais) nominalo banknotus. Orienburgo pinigų ypatybė buvo atsiradę vandens ženklai.[3]
Žinodamas, kad stovyklos pinigus gali pamatyti užsienio spaudos atstovai, H. V. Lipertas ant kai kurių banknotų, žodžių junginyje vok. Lagergeld des konzentrationslagers Oranienburg žodyje „konzentrationslagers“ šiek tiek pakeitė raidę „g“, nuimdamas jos viršutinę dalį. Po šio pakeitimo žodis skaitėsi kaip „konzentrationslayers“. Jis vylėsi, kad jo siųsta žinutė bus suprasta teisingai, todėl, kad angliškas žodis „slayers“ reiškia „žudikai“. Tačiau nei užsienio valdžios atstovai, nei koncentracijos stovyklos vadovybė neatkreipė dėmesio į šią koduotą žinutę. Apie šią istoriją, 1981 m., praėjus keliems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo, papasakojo pats H. V. Lipertas. Banknotai su užrašu „konzentrationslayers“ buvo išsaugoti.[3]
Oranienburgo koncentracijos stovykla gyvavo neilgai. 1934 m. birželį stovykla buvo uždaryta. Po kelių metų netoliese buvo įkurta nauja Zachsenhauzeno koncentracijos stovykla.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Словарь нумизмата / [Авторы: Фенглер Х., Гироу Г., Унгер В.] / Пер. с нем. М. Г. Арсеньевой / Отв. ред. В. М. Потин. – 2-е изд., перераб. и доп.. – М.: Радио и связь, 1993. – ISBN 5-256-00317-8.
- Forman J. J. Holocaust Numismatics (angl.) // The Simon Wiesenthal Center Annual / Simon Wiesenthal Center. – Vol. 2.
- White J. oncentration Camp Money. 'Lagergeld' used to Pay Prisoners for Their Work (angl.) // The Barnes Review. – 2001. – No. Jan./Feb.. – P. 7−9.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Forman J. J. Holocaust Numismatics (angl.) // The Simon Wiesenthal Center Annual / Simon Wiesenthal Center. – Vol. 2.
- ↑ 2,0 2,1 Maur H. Camp money in the early concentration camps of fascist Germany (angl.) // The Shekel / American Israel Numismatic Association. – 1983. – Vol. 16, no. 2. – P. 15—18.
- ↑ 3,0 3,1 York A. The hidden Story of the Oranienburg Paper Money Issues (angl.) // The Shekel / American Israel Numismatic Association. – 1983. – Vol. 16, no. 2. – P. 19—22.