Simonas Zabiela
| Juozapas Zabiela | |
|---|---|
| Zabielos | |
| |
| Zabielų herbas | |
| Mirė | 1793 m. |
| Tėvas | Mykolas Zabiela |
| Motina | Ana Bialozoraitė |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Simonas Zabiela (? – 1793) – grafas, LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Kauno maršalka, Minsko kaštelionas (1784–1787), artilerijos pulkininkas, LDK armijos generolas-majoras ir generolas-leitenantas, Švento Stanislovo ordino kavalierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos bajorų Zabielų giminės atstovas, herbo „Topor“ savininkas. Kauno žemės raštininko Mykolo Zabielos ir Anos Bialozoraitės, Kerno seniūno Danieliaus Bialozro ir Efrosinijos Bilevičiūtės dukters sūnus.
Karinę karjerą pradėjo Prancūzijos armijos kapitonu, po to paeiliui buvo Lietuvos armijos atrilerijos pulkininku, generolu-majoru ir generolu-leitenantu.
Per šešiolika metų valstybinės tarnybos Simonas Zabiela buvo Kauno miesto maršalka. 1784 m. balandžio 23 d. gavo Minsko kašteliono pareigybę. 1787 metais dėl akių ligos atsisakė pareigų savo giminaičio Simono Zabielos naudai.
Vedęs nebuvo ir mirė 1793 metais bevaikis.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Żychliński T. Złota księga szlachty polskiej, Poznań, T.1-31, 1879–1908
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Adomas Chmara |
 1784–1787 |
Po to: Simonas Zabiela |