Sičengas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sičengas
西城区 Xīchéng Qū
Valstybė Kinijos Liaudies Respublikos vėliava Kinijos Liaudies Respublika
Miestas Pekinas
Rajonų skaičius 15
Gyventojų (2016) 1 259 000[1]
Plotas 50,7 km²
Tankumas (2016) 24 832 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka SičengasVikiteka

Sičengas (kin. 西城区, pinyin: Xīchéng Qū, liet. Vakarų miesto rajonas) – vienas iš Pekino rajonų, esantis istoriniame miesto centre. Plotas – 52 kv. km., gyventojų – 1,26 mln. (2016 m. duomenimis). Ribojasi su istorinio miesto centro Dongčengo rajonu bei centriniais Haidiano ir Fengtajaus rajonais.

Skirstomas į 15 mikrorajonų (kin. 街道, pinyin: jiēdào). Rajono pietines ribas žymi Taorantingo parkas (陶然亭公园), šiaurines – Pekino zoologijos sodas (北京动物园) ir Houhai ežeras (后海).

Istorija ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sičengo rajone įsikūrusi Pekino finansų gatvė

Sičengo pietinėje dalyje susiformavo seniausias miestas Pekino teritorijoje. Tai buvo Dzičengas, įkurtas XI a. pr. m. e., Dzi karalystės sostinė. Vėliau šis miestas buvo Jan karalystės, o nuo III a. pr. m. e. – Jou provincijos sostinė. Po to, kai Pekino teritorijas užėmė kidaniai, čia buvo jų Liao karalystės pietinė sostinė, o vėliau džurdžėnų Dzin karalystės pagrindinė sostinė. Iš šių laikų išlikusi X a. statyta Niudzie mečetė ir XII a. statyta Tianning šventyklos pagoda.

Sičengo šiaurinėje dalyje XIII a. pastatyta Mongolų imperijos sostinė Dadu. Sičenge buvo jos vakarinė dalis su Mingų laikais čia susiformavo Aukštutinis miestas, o vietoj senosios džurdžėnų sostinės išaugo Žemutinis miestas. Būtent Ming ir Čing dinastijų laikotarpiais buvo pastatyta ar atstatyta dauguma rajono istorinių pastatų.

Rajonas buvo suformuotas 1958 m., Senąjį Pekiną padalinus į keturias dalis. Sičengas užėmė vakarinę vidinio miesto dalį. 2010 m. prie Sičengo prijungtas Siuanu rajonas, kas padidino Sičengo teritoriją beveik dvigubai.

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per rajoną eina 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 13 metro linijos.

Valstybinės įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]