Senkonys (Kaišiadorys)
Senkonys | ||
---|---|---|
54°53′10″š. pl. 24°37′34″r. ilg. / 54.886°š. pl. 24.626°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kaišiadorių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Žaslių seniūnija | |
Gyventojų | 0 | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Sienkany |
Senkonys – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Žaslių.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senkonys – asmenvardinis vietovardis, siejamas su XVI a. vietos totoriaus vardu Senka.[2]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m. | |||||||||
1905 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
58 | 15 | 99 | 64 | 19 | 3 | 2 | 0 | ||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Senkonys. Kaišiadorių enciklopedija.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.