Savoja (departamentas)

Savoja
pranc. Savoie
provans. Savouè

Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė

Prancūzija

Regionas

Overnė-Rona-Alpės

Administracinis centras

Šamberi

Apskritys

3

Kantonai

19

Komunos

273

Departamento tarybos prezidentas

Hervé Gaymard (LR)

Gyventojų

431 174 (57)

Plotas

6 028 km²

Tankumas

72 žm./km²

ISO 3166-2

FR-73

Tinklalapis

www.savoie.fr

Vikiteka

SavojaVikiteka

Savoja (pranc. La Savoie, provans. Savouè) – Prancūzijos departamentas šalies rytuose, Overnės-Ronos-Alpių regione. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio Sapaudia arba Sabaudia – 'kraštas, apžėlęs pušimis'. Administracinis centras – Šamberi.

Departamentą sudaro 3 apskritys, 19 kantonų, 27 municipaliniai susivienijimaai ir 273 komunos. Plotas – 6 028 km².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

879–1032 m. dabartinio teritorija buvo Burgundijos karalystės Savojos grafystės dalis, 1034–1416 m. kraštą valdė Šventoji Romos imperija, 1416–1720 m. Savojos kunigaikštystės dalis, nuo 1720 iki Italijos susivienijimo 1860 m. Sardinijos karalystės dalis. 1792–1815 m. dalis dabartinio departamento teritorijos priklausė Prancūzijos Monblano departamentui ir vėl buvo Prancūzijos aneksuota 1860 m. pagal Turino sutartį. Buvusioje Savojos kunigaikštystėje sudaryti du departamentai – Savoja ir Aukštutinė Savoja.

1992 m. Savoja ir Albervilis organizavo XVI žiemos olimpines žaidynes.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savojos departamentas ribojasi su Eno, Izero, Ronos, Aukštutinių Alpių, Aukštutinės Savojos departamentais ir Italija.

Apskritys

Apskritis	Gyventojų	Plotas km²	Kantonų	Savivaldybių
Albervilis	101 394	2466	9	82
Šamberi	230 257	1586	22	161
Sen Žanas de Morenas	41 607	1976	6	62

Pagrindiniai miestai

Šamberi (Chambéry) (55 786 gyventojai, 1999 m.)
Eks le Benas (25 732 gyventojai)
Albervilis (Albertville) (17 340 gyventojų)
Sen Žanas de Morenas (Saint-Jean – de-Maurienne) (8 902 gyventojai)

Kalnynai

Božės masyvas (Massif des Bauges)
Šartrezas (Chartreuse)
Vanuazas (Vanoise)
Bofortenas (Beaufortin)

Iš Izerano kalno išteka Izeras, didžiausi ežerai – Buržė (Bourget) ir Egebeletas (Lac d’Aiguebelette) šilčiausias Europos ežeras.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė ekonomikos šaka – turizmas. Kasmet registruojama daugiau, kaip 30 mln. nakvynių. Pramonės šakų gamybos eksportas 2005 m. siekė 1,77 mlrd. eurų. Gaminamos staklės, laikrodžiai, popierius, medienos gaminiai, plienas, aliuminis, elektronika, elektros įranga. Pramonės specifiką diktuoja pigi elektros energija, kurią gamina hidroelektrinės.

Iš viso Savojos ploto 90 028 hektarų užima ariama žemė, 65 033 ha – dirbtinės pievos, 55 482 ha – natūralios pievos, 122 615 ha – miškai, 9912 ha – vynuogynai. Dėl to žemės ūkis orientuojasi į gyvulininkystę ir vyno gamybą. Auginamos daržovės, bulvės, tabakas. Taip pat gaminama daugybė sūrio rūšių:

Boforas (Beaufort)
Reblošonas (Reblochon)
Tamjė (Tamié)
Tom de Božas (Tome des Bauges)
Tom de Savoi (Tomme de Savoie)

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nemažai dėmesio skiriama sporto ir turizmo infrastruktūrai.

Svarbiausios kalnų slidinėjimo bazės

Val Dizeras (Val – d’Isère)
Tignis (Tignes)
La Planas (La Plagne)
Kurševelis (Courchevel)
Meribelis (Méribel)
Menuiras (Les Ménuires)
Val Torenas (Val Thorens)
Sesi (Les Saisies)
Bramansas (Bramans)

Kurortai

Eks le Benas (Aix – les-Bains)
Šal lez O (Challes – les-Eaux)
Brid le Benas (Brides – les-Bains)
Lešeras (La Léchère)

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Mišelis Barnjė ir Rožė Rinšė, Atstovų rūmuose – Dominikas Dordas, Vensanas Rolanas ir Mišelis Buvaras. Generalinę tarybą sudaro 37 nariai.

V Respublikoje iš Savojos į ministrų pareigas deleguoti: