Rača

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Gruzijos regionas:
Rača რაჭა
Šalis Gruzija (Rača-Lečchumis ir Kvemo Svanetija)
Tautos
Valstybės Račos kunigaikštystė (XIV a.-1789 m.)
Miestai Ambrolauris

Rača (gruz. რაჭა Račʼa) – kalnuota sritis Vakarų Gruzijoje, Rionio upės aukštupyje, apsupta Didžiojo Kaukazo kalnų. Dabar Rača priklauso Račos-Lečchumio ir Kvemo Svanetijos regionui (Mkhare) kaip Onio ir Ambrolaurio savivaldybės.

Rača užima 2854 km² šiaurės rytinėje Vakarų Gruzijos dalyje. Kaukazo kalnai skiria Račą nuo Svanetijos ir Lečchumijos šiaurės vakaruose, Imeretijos pietuose, o pagrindiniu kalnagūbriu išvesta valstybės siena su Rusijos Šiaurės Osetija. Rytuose Rača ribojasi su Pietų Osetija, kuri oficialiai priklauso Šida Kartlio regionui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rača buvo Kolchidės ir Iberijos dalis nuo seniausių laikų. Teigiama, kad jos svarbiausią miestą Onį įkūrė Iberijos karalius Parnajomas II a. pr. m. e. Suvienijus Gruziją XI a. Rača tapo viena iš jos kunigaikštysčių (saeristavo). Ratis iš Bagvašių šeimos buvo pirmasis kunigaikštis (eristavi), kurį paskyrė karalius Bagratas III. Račio ir jo sūnaus Kachabero palikuonys valdė Račą kaip Kachaberidzių dinastija iki 1278 m., kai kai Gruzijos karalius Dovydas VI Narinas panaikino kunigaikštystę per karą su mongolais. XIV a. vidury atkurtą Račos kunigaikštystę valdė Čarelidzių šeima.

Chchetidzės valdė Račą 14651769 m. Nors jie buvo Imeretijos karalių vasalai, prieš juos sukilo kelis kartus. 16781679 m. pilietinis karas turėjo rimčiausių pasekmių. Per tą karą Račos kunigaikštis Šošita II (1661–1684 m.) rėmė princą Archilą, osmanams palankaus Imeretijos karaliaus Bagrato IV varžovą. Po Archilo pralaimėjimo Račą nusiaubė turkų baudžiamoji ekspedicija. Valdant Rostomui (17491769 m.) kunigaikštystė tapo beveik nepriklausoma nuo Imeretijos. Bet 1769 m. pabaigoje Imeretijos karalius Solomonas I suėmė Rostomą, panaikino Račos kunigaikštystę. 1784 m. Imeretijos karalius Dovydas atgaivino kunigaikštystę ir ją atidavė Antonui. Vietinė opozicija norėjo pasinaudoti turkų pajėgomis ir užvaldyti Račą, bet karaliaus pergalė Schvavos mūšyje 1786 m. sausio 26 d. laikinai užtikrino jo valdžią regione. 1789 m. Solomonas II visam laikui panaikino Račos kunigaikštystę.