Plutarco Sporeno

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Plutarkas Sporenas (it. Plutarco Sporeno) – XVII a. friulų dvasininkas ir friuliškai rašęs poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie Plutarką Sporeną žinoma labai nedaug: nuo 1611 m. rugsėjo 18 d. ketverius metus dirbo Mireto di Tombos vikaru, o vėliau buvo paaukštintas ir pradėjo tarnauti pagrindinėje Udinės bažnyčioje. Šia proga jį sveikina vadinamosios Udinės brigados (it. Brigata udinese) nariai: Džirolamas Misijas, Bruneleskas Bruneleskis, Frančeskas di Kukanja, Gasparas Karabelas ir Paolas Fistularijas. Pasak Vinčenco Džopio pastabos 435 jo kolekcijos rankraštyje, o kolekcija saugomoje Udinės bibliotekoje, Plutarkas Sporenas „1626 m. dar buvo gyvas“. Udinės brigadoje P. Sporenas žinomas Ruptum slapyvardžiu, tačiau Džoplio kolekcijos 575/b rankraštyje („viskas sukurta Paolo Fistularijo ranka“, Komelis) „Compositions in furlan di trops queiettis par man di Turus“ Plutarkui Sporenui priskiriami tik trys sonetai, trys dainos ir madrigalas. P. Sporeno vestuvinėje dainoje „Furlana“ vaizduojami žemesniojo visuomenės luomo veikėjai. Joje, be kita ko, sakoma: „No vuei chiantaa d’Amoor, / ni 'l vuei plui par signoor, / ma sun un fonz di podine / di gnozzis io vuei dii dauur la godine […]“ („Nenoriu dainuoti apie Meilę ir nebenoriu jos kaip džentelmenas, bet kubilo dugne noriu pasakyti apie vestuves įkandin mandolos (…)“). P. Sporenas turėjo ribotą prieigą prie šiek tiek sustingusio madrigalo grakštumo, madrigalas XVII a. buvo populiarus, tačiau Friulyje jis buvo tobulinamas daugiausia Udinės brigados narių.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rienzo Pellegrini. „SPORENO PLUTARCO“. DIZIONARIO BIOGRAFICO DEI FRIULANI. Nuoroda tikrinta 2021-10-24.