Pereiti prie turinio

Pelkinis smailiagalvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Conocephalus dorsalis
Pelkinis smailiagalvis (Conocephalus dorsalis)
Pelkinis smailiagalvis (Conocephalus dorsalis), patelė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
( Pterygota)
Būrys: Tiesiasparniai
( Orthoptera)
Antšeimis: Žioginiai
( Tettigonioidea)
Šeima: Žiogai
( Tettigoniidae)
Gentis: Smailiagalviai
( Conocephalus)
Rūšis: Pelkinis smailiagalvis
( Conocephalus dorsalis)
Binomas
Conocephalus dorsalis
Latreille, 1804

Pelkinis smailiagalvis (Conocephalus dorsalis) – žiogų (lot. Tettigoniidae) šeimos vabzdys. Paplitęs Europoje, šiaurės vakarų Azijoje. Lietuvoje aptinkamas nedažnai.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiogo suaugėlis 10–15 mm ilgio, žalias, su plačia ruda išilgine juosta ant nugaros. Patelės turi kiaušdėtę, kuri siekia apie 8–9 mm. Antenos ilgos, iki 2,5 karto ilgesnės už patį žiogą. Sparnai rudi, įvairaus ilgio (kartais pakankamo, kad galėtų skraidyti).

Biologija ir ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vabzdys visaėdis, nimfos daugiau augalėdės. Patinėliai svirpia skleisdami aukšto dažnio garsus ir taip viliodami pateles. Patelės kiaušinius deda į augalų stiebus. Žiogai gyvena pelkėtose pievose, krūmynuose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]