Palaukiai
| Palaukiai | ||
|---|---|---|
  Palaukiai |
||
| 55°48′00″š. pl. 24°38′53″r. ilg. / 55.800°š. pl. 24.648°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Panevėžio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Karsakiškio seniūnija | |
| Gyventojų | 61 | |
 Vikiteka |
Palaukiai | |
Palaukiai – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, 1 km į vakarus nuo Tiltagalių, šalia kelio 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys ir Lėvens upės. Yra veikianti Palaukių koplyčia ir kapinaitės. Kaimu teka Rūdupio upelis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palaukių kaimas istorijos šaltiniuose paminėtas 1556 m., vykdant valakų reformą Upytės valsčiuje. Tuomet sudarytoje Palėvenėlės vaitijoje Palaukiuose buvo išmatuota 15 valakų vidutinės žemės su nustatytomis prievolėmis, mokamomis nuo valako. Nuo 1580 m. pateikiami duomenys apie tuštėjančius kaimo valakus. XVIII a. priklausė Lebanėnų vaitijai, Vabalninko seniūnijai. XIX a. pradžioje Vabalninko valdytojai Potockiai nusipirko Paliūniškio dvarą, kurio baudžiauninkais buvo Palaukių valstiečiai. 1825 m. Stumbriškio palivarkas tapo naujo dvaro centru, kuriam priklausė ir Palaukiai. Dvaro valdos 1844 m. buvo naujai išmatuotos. Dvaras iš Potockių buvo atimtas. Jam priklausiusių kaimų, tarp jų ir Palaukių, gyventojai tapo valstybiniais ir nuo 1847 m. nebeturėjo jokių baudžiavinių prievolių.
Palaukių žmonės dalyvavo 1863–1864 m. sukilime. 1892 m. kaimas priklausė Stumbriškio valsčiui, 1903 m. – jau Subačiaus valsčiui. 1910 m. buvo pastatyta mokykla. 1915 m. rugpjūčio 1 d. netoli Palaukių vykusių mūšių metu ji sudegė. 1917 m. mokykla atsidarė valstiečio Juozo Galinio namuose, vėliau ji buvo pas Breivę. 1929 m. perkelta į Tiltagalius.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. Palaukiuose buvo 46 ūkiai su 216 gyventojų. 1995 m. kaime buvo 57 sodybos, kuriose gyveno 115 žmonių.
 | |||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 221 | 216 | 171 | 164 | 166 | 112 | ||
| 1995 m. | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | 2021 m.sur.[9] | - | - | ||
| 115 | 92 | 72 | 61 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.