Neurofibroma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Neurofibroma (neuron ir lot. fibra – skaidula) – nepiktybinis periferinių nervų auglys.

Neurofibroma auga lėtai, paprastai iš sėdmenų ar tarpšonkaulinių nervų dangalų mezenchiminių ląstelių. Būna pavienė ir dauginė. Pastaroji vadinama neurofibromatoze, arba Reklinghauzeno liga. Pasitaiko, kad neurofibroma virsta piktybiniu augliu.

Gydoma operacija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NeurofibromaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 172 psl.